Kronika

Saulėtą Didžiojo Penktadienio popietę Klaipėdos miesto tikintieji rinkosi paliudyti savo tikėjimo. Jau, o gal tik trečią kartą Klaipėdos miesto istorijoje einamas Kristaus kančios – Kryžiaus kelias miesto gatvėmis. Būriai tikinčiųjų susirinko prie Kristaus Karaliaus bažnyčios ir šurmuliuojančiu miestu ėjo iki Marijos Taikos Karalienės bažnyčios – tarytum sujungdami istoriją – nuo seniausios miesto bažnyčios iki tikėjimo persekiojimo laikus menančios bažnyčios, kuri statyti daugumos senųjų klaipėdiečių lėšomis.

Kryžiaus nešimą pradėjo Klaipėdos miesto kunigai, skambi ir darni giesmė aidėjo miesto gatvėmis, vadovaujama Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčios vargonininko Mindaugo Gudžiūno ir didelio būrio parapijų choristų. Didžiulis kryžius tarytum plaukė žmonių jūroje, nešamas politinių kalinių ir tremtinių, Jūrininkų, Respublikinės, Universitetinės ligoninės medikų, tikybos mokytojų, policijos, kariškių, priešgaisrinės apsaugos, miesto mero bei tarybos narių, skautų, pranciškoniškojo jaunimo ir ateitininkų. Šis Kryžiaus kelias istorinis, nes pirmą kartą dalyvavo trijų didžiausių krikščioniškų bendruomenių atstovai – drauge su gausia katalikų bendruomene maldoje dalyvavo ir stačiatikių bei liuteronų-evangelikų bendruomenės.

Kaip anuomet Jeruzalės gatvėmis Jėzus nešė kryžių stumdomas ir niekinamas taip ir šiandien Kryžiaus kelias sutraukė minias tikinčiųjų, bet dar daugiau traukė dėmesį skubančių miestiečių, kurių vieni, tarsi susigėdę suko galvas šalin, antri skubėjo fotografuoti ir filmuoti, ir vos vienas kitas metęs savo bėgimą įsijungė iš skubančių miesto gatvių į Kryžiaus kelią.

Trečius metus Klaipėdos miesto dekano, kun. Viliaus Viktoravičiaus, rūpesčiu organizuojamas Kryžiaus kelias tampa gražiu tikėjimo liudijimo ženklu liberalizmo ir tikėjimo ignoravimo nuotaikų kupiname mieste.

Baigę Kryžiaus kelią tikintieji rinkosi į savo parapijų bažnyčias dalyvauti Kryžiaus pagerbimo liturgijoje.

Kunigas Saulius STUMBRA