į pirmą puslapį

Kronika

Rugpjūčio 1–4 d. IV Telšių vyskupijos eucharistinis kongresas vyko Telšiuose
Paskelbta: 2013-08-02 15:44:40

Pirmoji diena

2013 m. rugpjūčio 1 dieną iš Žemaičių Kalvarijoje tris dienas vykęs IV-asis, jubiliejinis, Telšių vyskupijos eucharistinis kongresas, skirtas Žemaičių Krikšto 600 jubiliejui paminėti, persikėlė į Telšius – Telšių vyskupijos centrą ir Žemaitijos sostinę.

Tą dieną 10 val. Telšių Katedroje iškilmingomis Šv. Mišiomis pradėtas švęsti Kongresas ir tris paras truksianti Švč. Sakramento adoracija. Šv. Mišioms, kurias koncelebravo nemažas būrys kunigų, vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Šv. Mišių metu giedojo Telšių Katedros didysis sumos choras, vadovaujamas vargonininkės Dalios Pleškienės, jiems akomponavo pučiamųjų orkestras. Prieš iškilmingas Šv. Mišias Telšių vyskupas pašventino Katedroje įrengtą plokštę su Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejui skirtu metaliniu medaliu.

Sakydamas gausiai susirinkusiems tikintiesiems pamokslą, Telšių vyskupas kalbėjo apie Krikšto žemaičiams reikšmę, priminė kokie buvo žiaurūs šių žemių gyventojai iki Krikščionybės atėjimo ir jų tapimo katalikais ir kaip kardinaliai pasikeitė situacija, kai žemaičiai tapo krikščionimis katalikais. Jis priminė, jog su Krikštu į Žemaitiją atėjo raštas, mokyklos, bibliotekos, ligoninės, su bažnytinėmis struktūromis ėmė plėtotis ir socialinės, karitatyvinės veiklos kryptys. Krikštas įjungė Žemaitiją, o kartu ir visą Lietuvą į Vakarų Europos kultūrą, kuri atnešė pažangą ir tikrųjų, krikščioniškų vertybių supratimą ir puoselėjimą. Kviesdamas švęsti Jubiliejų vyskupas ragino iš naujo atverti savo širdis Jėzaus Kristaus malonei, jo Evangelijos šviesai, kuri žemaičiams buvo paskelbta prieš 600 metų ir šiandien visa tai būtina atnaujinti ir iš naujo suvokti savo krikščioniškąją tapatybę žengiant į septintąjį Krikščionybės Žemaitijoje amžių.

Po iškilmingų Šv. Mišių, kuriose dalyvavo ir Telšių miesto ir savivaldybės meras Vytautas Kleiva bei kiti Savivaldybės darbuotojai, Telšių Katedroje prasidėjo nenutrūkstanti Švč. Sakramento adoracija, truksianti iki rugpjūčio 4 dienos – sekmadienio rytmetinių 8 val. Šv. Mišių. Vyskupas kvietė visus adoracijai surasti laiko ir tarp gausių renginių neužmiršti susitikimo su Viešpačiu. Jis priminė, jog tris paras vykusi Švč. Sakramento adoracija Žemaičių Kalvarijos Šventovėje buvo ypatingai vaisinga ir pasidžiaugė, kad net dvi dienas ir naktis ji nenutrūkstamai vyko ir Žemaičių Kalvarijos parapijos senelių namų koplyčioje, kur prie Viešpaties, esančio Švč. Sakramente pasikeisdami budėjo ir meldėsi šių namų gyventojai.

Po Šv. Mišių Telšių Katedroje, 11. 30 val. Telšių „Žemaitės“ dramos teatre prasidėjo tarptautinė mokslinė teologinė konferencija: „ Žemaičių Krikštas išganymo istorijos kontekste: evangelizacija, tikėjimas, tradicija, išganymas“. Konferencija pradėta menine kompozicija, parengta „Žemaitės“ dramos teatro režisierių, susirinkusiems konferencijos dalyviams, kurių užsiregistravo daugiau nei 170, arfa pagrojo ir taip visus pasveikino, tarptautinių konkursų ir festivalių dalyvė ir laureatė, arfininkė Aistė Balionytė.

Konferencijai pradžią davė ir įžangos bei sveikinimo žodį tarė Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Taip pat visus pasveikino ir konferencijoje pranešimus skaičiusiems atminimo dovanėles bei padėkos raštus įteikė Telšių miesto ir savivaldybės meras Vytautas Kleiva.

Po sveikinimo žodžių prasidėjusią konferenciją koordinavo moderatorius Klaipėdos universiteto ir Telšių kunigų seminarijos dėstytojas kun. doc. dr. Vladas Gedgaudas. Pirmąjį pranešimą perskaitė Lietuvos edukologijos universiteto, Istorijos fakulteto, Katalikų tikybos katedros vedėja doc. dr. Ingrida Gudauskienė. Jos pranešimo tema: Stovėti santykyje. Biblinio tikėjimo matmenys - tikėjimo skelbimo prielaida. Savo pranešime žymi biblistė išryškino tikėjimo sąvokos ir sampratos lygmenį Senojo ir Naujojo Testamentų kontekste.

Pranešimą apie Krikšto ekleziologinę dimensiją skaitė svečias iš Italijos – Romos popiežiškojo Laterano universiteto dėstytojas kun. prof. dr. Giovanni Tangorra. Jis išsamiai pristatė Bažnyčios mokymą apie Krikštą ir šio sakramento neatskiriamumą nuo bažnytinės bendruomenės bei Bažnyčios, kurios nariu tampama per Krikšto sakramentą svarbumą tikėjimo pažinime ir augimą jame.

Antroje konferencijos dalyje apie moralinį tikinčiojo gyvenimas, analizuojant pakrikštytojo sąžinės fenomenologiją kalbėjo kitas svečias – Romos popiežiškojo Urbono universiteto profesorius, atsakingas už specialiosios moralės teologijos katedrą, Romos popiežiškojo Grigaliaus universiteto pakviestas profesorius kun. prof. dr. Vidas Balčius. Evangelizacijos iššūkius šiuolaikinėje visuomenėje aptarė ir šią problem išsamiai savo pranešime gvildeno Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto Katechetikos katedros vedėjas, LKMA akademikas, Telšių kunigų seminarijos dėstytojas mons. prof. dr. Arvydas Ramonas. Po konferencijos vyko diskusijos ir gražus Konferencijos dalyvių pabendravimas.

Tą dieną 16 val., po minėtos Konferencijos, Žemaičių muziejuje „Alka“, esančiame Telšiuose, buvo atidaryta paroda, skirta seniesiems žemaičiams dievdirbiams bei Žemaičių vyskupystės istorijai. Parodos atidarymo pradžioje gausiai susirinkusiems muziejaus svečiams buvo parodyta meninė programa, o renginį vedė aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas. Parodos atidaryme kalbėjo ir sveikinimo žodį tarė Telšių vyskupas J. Boruta SJ, Telšių meras Vytautas Kleiva. Atidaromą parodą išsamiai pristatė muziejaus „Alka“ direktorė Elvyra Spudytė. Ji pristatė parodos idėją, struktūrą ir tikslą ir visus pakvietė ją apžiūrėti. Parodoje taip pat eksponuojamas seniausias dievdirbių palikimas – 2 angelų skulptūrėlės, kurių padarymo data – 1704 metai. Direktorė taip pat kalbėjo apie dievdirbių arba dievadirbių, taip vadinamų meistrų darbo manierą, šventųjų vaizdavimo būdą, darbo išskirtinumą. Taip pat ji pristatė ir kitus parodoje rodomus sakralius daiktus, išsaugotus iki šių dienų ir Jubiliejaus proga rodomu plačiajai visuomenei. Ji taip pat pasidžiaugė atvežta paroda iš Nacionalinio Lietuvos muziejaus, nes šioje ekspozicijoje visi Žemaičių vyskupijos vyskupų portretai, svarbių dokumentų kopijos, atskirų vyskupų naudoti liturginiai reikmenys. Parodos atidaryme dalyvavo garbių svečių iš Kultūros ministerijos, taip pat ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Kulnytė bei kitų svarbių asmenų. Paroda Žemaičių muziejuje „Alka“ veiks visą rugpjūčio mėnesį, visą rudenį iki pat šių metų pabaigos.
Ši pirmoji Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus šventimui skirta diena Telšiuose buvo gausi renginiais, o tos dienos vakarą vainikavo evangelizacinis koncertas, vykęs 21 val. Telšių miesto amfiteatre. Į koncertą susirinko daugiau negu tūkstantis žiūrovų, ypač džiugino didelis būrys jaunimo ir garbūs svečiai. Koncerto klausėsi popiežiaus legatas iš Vengrijos atvykęs, Budapešto ir Estergomo arkivyskupas, kardinolas Péteris Erdő, apaštalinis nuncijus pabaltijo kraštams arkivyskupas Luigi Bonazzi su savo sekretoriumi, abu Telšių vyskupai ir daug kitų garbingų svečių – dvasininkų.

Koncertas buvo pradėtas menine programa, kurioje dalyvavo Telšių jaunimas ir aktoriai Virginija Kochanskytė bei Petras Venslovas. Scenoje muzikavo bei mintimis apie tikėjimą, Dievą, lietuvybę, tautiškumą, pašaukimą su klausytojais dalinosi to vakaro vedėjas, Nidos parapijos klebonas kun. Rimvydas Adomavičius, Tauragės Švč. Trejybės parapijos vikaras kun. Karolis Petravičius, lietuvių sielovados Airijoje kapelionas kun. Egidijus Arnašius, Klaipėdos šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. Rolandas Karpavičius. Jiems savo muzikavimu talkino Klaipėdos universiteto, menų fakulteto dėstytojas prof. Saulius Šiaučelis, Klaipėdos miesto kamerinio orkestro smuiko meistras Juozas Staniulis. Gitara grojo ir kun. Egidijui Arnašiui pritarė gitaristas Artūras Kelpša. Savo sukurtomis dainomis su publika dalinosi žinomi Lietuvoje religinės muzikos atlikėjai: Angelė Joknytė, kuriai talkino instrumentalistė Audronė Žalakauskienė ir Arūnas Raudonis. Dviejų valandų trukmės koncertą vainikavo visų atlikėjų kartu atliktas kūrinys Gintarės Jautakaitės „Viešpaties lelija“.

Po koncerto ir visą dieną trukusių prasmingų ir labai svarbių jubiliejinių renginių visi buvo pakviesti ir toliau keliauti šventimo ritmu, nes likusios Jubiliejaus minėjimo dienos bus nemažiau pilnos įspūdingų renginių, atnešančių išskirtinių patirčių ir naujo suvokimo apie įvykusius ir vykstančius procesus Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus kontekste.

Visą pirmąją Telšiuose IV jubiliejinio Telšių vyskupijos eucharistinio kongreso dieną nuo pat ryto Telšių Katedroje tęsėsi ir tebesitęsia Švč. Sakramento adoracija.

Antroji diena

2013 m. rugpjūčio 2 diena – antroji IV-ojo Jubiliejinio Telšių vyskupijos Eucharistinio kongreso, skirto Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus šventimui, pradėta 8 val. Šv. Mišiomis Telšių Katedroje, kurioje jau antra para vyksta nenutrūkstančioji Švč. Sakramento adoracija. 9. 30 val. Telšių rajono savivaldybės salėje prasidėjo respublikinė mokslinė istorinė konferencija: „Evangelijos šviesa žemaičiuose: šeši Krikšto istorijos amžiai“, kurią organizavo Lietuvos Katalikų Mokslo Akademija, Telšių vyskupijos kurija, Telšių kunigų seminarija, Telšių rajono savivaldybė, Telšių viešoji Karolinos Praniauskaitės Biblioteka. Konferencijos pradžioje, jos dalyvius – pranešėjus bei klausytojus menine programa pasveikino aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas kartu su Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo saviraiškos studijos „ENTUZIASTAI“, kuriai vadovauja režisierė Giedrė Kavaliauskaitė – Butkė, jaunaisiais aktoriais. Po meninės programos konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, kuris pranešėjams įteikė padėkos raštus ir atminimo dovanėles. Į susirinkusiuosius taip pat kreipėsi ir sveikinimo žodį tarė Popiežiaus legatas - Budapešto ir Estergomo arkivyskupas, kardinolas Péteris Erdő. Jis kalbėjo apie Krikšto svarbą Žemaitijai, nes būtent per jį ji, o kartu ir visa Lietuva tapo pilnateise Europos nare ir aktyvia jos gyvavime. Taip pat Konferencijoje įžangos žodį tarė, visus pasveikino ir savo įžvalgomis apie žemaičių krištijimą prieš 600 metų pasidalino Telšių vyskupas J. Boruta SJ, kuris Lietuvoje yra daug nuveikęs Bažnyčios istorijos studijų srityje. Konferencijos atidaryme taip pat dalyvavo apaštalinis nuncijus Pabaltijo kraštams arkivyskupas Luigi Bonazzi, jo sekretorius, Telšių vyskupo pagalbininkas vyskupas L. Vodopjanovas OFM, kiti garbūs svečiai.

I-ajame Konferencijos posėdyje, kuriam vadovavo LKMA Centro valdybos pirmininkas, prof. dr. Paulius Subačius, buvo gvildenama kaip žemaičiai buvo krikštijami ir kaip Žemaitijoje kūrėsi pirmosios bažnytinės struktūros, buvo statomos bažnyčios, steigiamos parapijos. Tokį išsamų pranešimą tema „Žemaičių krikštas ir pirmosios parapinės bažnyčios“ perskaitė dr. Darius Baronas. Išsamiai klausytojams žemaičių Krikšto aplinkybes apibudinančius rašytinius šaltinius išanalizavo prof. dr. Vytautas Ališauskas, savo pranešime: Pasakojimas apie Žemaičių krikštą: Dlugošas, Stryjkovskis, Kojalavičius. XVII a. situaciją apibudino ir išanalizavo Mangirdas Bumblauskas, skaitęs pranešimą: Žemaitijos visuomenės konversijos pabaiga: kelios XVII a. pradžios datos.

II-ajame Konferencijos posėdyje, kurį moderavo LKMA akad. doc. dr. Arūnas Streikus, buvo kalbama apie Žemaitijos raidą, jai tapus krikščioniška. Prof. habil. dr. Alfredas Bumblauskas skaitė pranešimą tema „Apie nesikalbėjimus Žemaičių christianizacijos plente: istoriografinės ir geografinės pastabos“. LKMA akad. doc. dr. Liudas Jovaiša analizavo XVII amžių pranešime „Kritinis diskursas ar literatūrinė vaizduotė? XVII a. Žemaičių vyskupijos istorija Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vyskupystėje“. Apie krikščionišką kultūrą Žemaitijoje kalbėjo kultūros istorijos specialistas dr. Mindaugas Paknys, kurio skaitytas pranešimas buvo „Žemaitijos bažnyčių dailė ir architektūra Vincento Juzumo „Žemaičių vyskupijos istorijoje“.

III-ajame Konferencijos posėdyje, kurį moderavo LKMA akad. doc. dr. Liudo Jovaišos, buvo kalbėta apie Šv. Onos broliją Žemaičių vyskupijoje, ką labai išsamiai gvildeno Lietuvos dailės akademijos doktorantė Lijana Birškytė – Klimienė. Apie žemaičių tarpe po krikšto atsiradusius liturginius giesmynus ir paties giedojimo ypatumus išsamiai papasakojo dr. Jonas Vilimas savo pranešime „Žemaitiškasis ir kiti Patrem XVII–XVIII a. LDK giesmynuose“. Vargonus ir juos kūrusius vargonų meistrus Žemaitijoje kalbėjo dr. Girėnas Povilionis, kurio pranešimo tema buvo tokia: „Vargondirbystės menas Žemaitijoje: tradicijos ir gyvasis paveldas“. Pranešimai buvo labai išsamūs, įdomūs, vyko diskusijos, pokalbiai, nes žinios tikrai naudingos ir svarbios. LKMA ketina konferencijos medžiagą išspausdinti ir išleisti.

Po Konferencijos 16 val. Telšių menų inkubatoriuje buvo atidaryta paroda: „Žemaičių krikštui ir Žemaičių vyskupystei – 600“. Parodoje, kurią organizavo Telšių apskrities archyvas, kurio direktorė Alma Jankauskienė, eksponuojami įvairūs dokumentai tokie kaip privilegijos bažnyčioms, fundacijų aktai, metrikų knygos, parapijų ir vyskupijos žemėlapiai, nuotraukos ir kiti Lietuvos centriniame istorijos, Martyno Mažvydo ir kituose archyvuose saugomi rašytiniai šaltiniai. Parodos atidarymo metu buvo pilnutėlė salė lankytojų, kuriuos, o taip pat ir parodos organizatorius sveikino Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, LR Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, Lietuvos centrinio archyvo atstovai, apie parodos organizavimą mintimis pasidalino Telšių apskrities archyvo direktorė Alma Jankauskienė. Prieš sveikinimus meninę programą parodė Telšių dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos „SAVI“ nariai, vadovaujami režisierės Laimutės Pocevičienės. Po parodos atidarymo ceremonijos visi galėjo apžiūrėti parodą, kuri Telšiuose veiks iki šių metų vėlyvo rudens.

Tą dieną Telšių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų, dar kitaip vadinamoje Mažojoje bažnytėlėje 18 val. vyko iškilmingos Šv. Mišios. Prieš Šv. Mišias šios parapijos klebonas, dekanas prel. Juozas Šiurys su būreliu kunigų iškilmingai sutiko Popiežiaus legatą - Budapešto ir Estergomo arkivyskupą, kardinolą Péterį Erdő, apaštalinį nuncijų Pabaltijo kraštams arkivyskupą Luigi Bonazzi bei abu Telšių vyskupus – ordinarą J. Borutą SJ ir jo pagalbininką L. Vodopjanovą OFM. Prieš Šv. Mišias specialusis popiežiaus pasiuntinys visus pasveikino popiežiaus Pranciškaus vardu, gausiai susirikusiems tikintiesiems perdavė popiežiaus siunčiamą žinią ir jo vardu teikiamą palaiminimą. 18 val. Šv. Mišioms vadovavo Popiežiaus legatas, koncelebravo apaštalinis nuncijus arkivyskupas L. Bonazzi, Telšių vyskupas J. Boruta SJ, jo pagalbininkas vyskupas L. Vodopjanovas OFM, nemažas būrys kunigų iš Telšių vyskupijos. Sakydamas pamokslą specialusis popiežiaus pasiuntinys išryškino tikėjimo svarbą, gyvenimo su Kristumi vienybėje būtinybę ir kvietė visus atverti širdis jo malonei ir veikimui. Šv. Mišių metu giedojo Telšių Mažosios bažnyčios jaunimo choras, vadovaujamas vargonininkės Ernestos Dargužienės.

Po Šv. Mišių didžiulė minia tikinčiųjų ėjo teatralizuotą Kryžiaus kelią, kuriame buvo skaitomi nacių Štutgofo koncentracijos stovykloje kalėjusio kunigo Stasio Ylos tame lageryje parašyti Kryžiaus kelio apmąstymo tekstai, o procesijos priekyje buvo nešamas specialiai šiam Kryžiaus keliui iš medžio išdrožtas masyvus kryžius, kuris vėliau bus pastatytas Kęstaičiuose augančiame Telšių vyskupijos kryžių kalnelyje. Kryžiaus kelią pradėjo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, jame dalyvavo garbieji svečiai bei valdžios atstovai. Kryžiaus kelias buvo einamas Telšių miesto gatvėmis, į jį įsijungė jaunimas, šeimos, Šaulių organizacija, organizacija „Bočiai“, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos choralo grupė. Kryžiaus kelio pabaigoje visus gausiai dalyvavusius maldininkus popiežiaus Pranciškaus vardu palaimino jo Legatas. Po Kryžiaus kelio, kuris baigė kelionę prie Telšių Katedros visiems padėkojo kan. Vygintas Gudeliūnas. Šį kryžiaus kelią režisavo Telšių „Žemaitės“ dramos teatro direktorius, režisierius Artūras Butkus, apmąstymus skaitė šio teatro aktoriai ir taip pat iš Kauno atvykęs žinomas aktorius Egidijus Stancikas, mąstymą apie Kristaus kančią teikė Palangos klebonas, dekanas kun. Marius Venskus bei daugelis kitų dalyvių.

Tos dienos vakarą 21 val. Telšių miesto amfiteatre įvyko sakralinės muzikos festivalis. Jį menine programa pradėjo aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas kartu su Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo saviraiškos studijos „ENTUZIASTAI“, kuriai vadovauja režisierė Giedrė Kavaliauskaitė – Butkė, jaunaisiais aktoriais.

Pilnoje klausytojų amfiteatro erdvėje koncertavo, sakralinę muziką atliko Vilniaus arkikatedros bazilikos didysis sumos choras, vadovaujamas Remigijaus Songailos, jiems vargonais pritarė prof. Bernardas Vasiliauskas ir Telšių miesto kultūros centro mišrus choras „Žemaičiai“, vadovaujamas Gintaro Vaitkaičio. Chorai, solistai pradžioje pasirodė atskirai, o koncerto pabaigoje jungtinis choras atliko keletą įspūdingų kūrinių. Koncertą vainikavo chorų ir daugiau nei tūkstančio žiūrovų bendrai sudainuota Maironio „Lietuva Brangi,...“

Tokia buvo antroji IV-ojo, jubiliejinio Telšių vyskupijos eucharistinio kongreso, skirto Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejui paminėti diena Telšiuose.

Visų renginių ir įvykių metu Telšių Katedroje vyko ir iki sekmadienio, rugpjūčio 4 dienos vyks nenutrūkstančioji Švč. Sakramento adoracija.

Trečioji diena

2013 m. rugpjūčio 3 diena – šeštadienis, trečioji, jubiliejinio, IV-ojo Telšių vyskupijos eucharistinio Kongreso, skirto Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus paminėjimui, diena Telšiuose.

Šios dienos renginiai prasidėjo 8 val. Šv. Mišiomis Telšių Katedroje, kur po visą jau antrą naktį vykusios Švč. Sakramento adoracijos, susirinko nemažas būrys tikinčiųjų.

10 val. Telšių miesto pagrindinėje, vadinamojoje Turgaus aikštėje iškilmingai pradėta šiuolaikinių kryždirbių mugė. Menine programa, kurią atliko aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venslovas bei Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo saviraiškos studijos „ENTUZIASTAI“, kuriai vadovauja režisierė Giedrė Kavaliauskaitė – Butkė, jaunieji artistai, mugė buvo atidaryta. Visus susirinkusius, o ypač iš visos Lietuvos suvažiavusius kryždirbius, kurių mugėje dalyvavo net 40 pasveikino Telšių vyskupo augziliaras, generalvikaras vyskupas L. Vodopjanovas OFM, Telšių miesto seniūnas Kazimieras Lesčiauskas.

Gražų renginį, skirtą Mugės atidarymui vedė Telšių kultūros centro masinių renginių režisierė Alina Mišeikytė, kuri į sceną pakvietė visus linksminusį Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo ansamblį „Čiučiuruks“, vadovaujamą Ritos Macijauskienės. Mugės atidaryme kalbėjo ir visus pasveikino LR Kultūros paveldo departamento atstovė dr. Alė Počiulpaitė, išryškinusi dievdirbystės tradicijos tęstinumo šių dienų pasaulyje svarbą. Ji taip pat pabrėžė, jog per visą istoriją tokia mugė, skirta būtent tik dievdirbiams ir kryždirbiams surengta pirmą kartą, nes mugės dalyviai dalyvavo iš visų keturių Lietuvos regionų: Žemaitijos, Aukštaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos.

11 val. Telšių parodų salėje buvo iškilmingai atidaryta paroda, skirta šiandienos dievdirbiams bei jų darbams. Ją organizavo parodų salės direktorė Genovaitė Lukauskytė, o atidaryme dalyvavo ir sveikinimo kalbas sakė: Popiežiaus Legatas kardinolas Peter Erdo, Telšių vyskupas J. Boruta SJ, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, kuri įteikė šiuolaikiniams dievdirbiams atminimo dovanėles, Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja Alvyda Lazauskaitė, Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva. Visi kalbėjusieji pasidžiaugė surengta ir atidaroma paroda, šiuolaikiniais kryždirbiais ir jų padarytais įspūdingais darbais. Popiežiaus legatui kardinolui Peter Erdo buvo įteikta atminimo dovanėlė – žymios šių dienų dievdirbės Rūtos Kavaliauskienės išdrožta Pieta.

Parodos metu eksponuotos ne tik išdrožtos statulėlės ar kryžiai bet ir nuotraukos. Kartu atidaryta šių dienų fotografo Arūno Bartėno ir tokios fotografijos pradininko Adomo Varno fotografijų, kuriose užfiksuoti kryždirbių darbai, nuotraukų paroda.

Tos dienos popietę – 15 val. Telšių „Žemaitės“ dramos teatro salėje vyko kryždirbystei skirta mokslinė konferencija: „Žemaičių kryždirbystė krašto istorijos ir kultūros kontekste“. Konferencija pradėta menine programa, sveikinimo žodį tarė Telšių miesto ir rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, kuris taip pat konferencijos dalyviams įteikė padėkas ir atminimo dovanėles, Telšių vyskupas J. Boruta SJ.

Konferencijos metu buvo gvildenamos tikrai įdomios ir aktualios temos. Dr. Alė Počiulpaitė savo pranešime pristatė kryždirbystės svarbą šiandienai ir šios tradicijos puoselėjimo būtinybę savo pranešime: „Kryždirbystė ir jos simbolizmas Lietuvoje“ Žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše. Apie medinių kryžių dekorą kalbėjo dr. Jolanta Zabulytė, kurios pranešimo tema: XIX a. – XX a. pradžios Žemaitijos medinių kryžių dekoro principai ir motyvai. Dr. Asta Giniūnienė gvildeno temą: Kryžiaus kelio stočių skulptūrinės raiškos tradicija XIX a., o dr. Gabija Surdokaitė kalbėjo apie žemaičių kryždirbystę XIX a. carinės valdžios diktato sąlygomis. Kryžių ir kryždirbystės žymi tyrinėtoja dr. Skaidrė Urbonienė pateikė išsamią informaciją apie nepriklausomoje Lietuvoje statytus ir statomus kryžius Žemaitijoje, o apie kryždirbystės paveldą toje pačioje Žemaitijoje kalbėjo dr. Margarita Janušienė, kuri skaitė pranešimą: Kryždirbystės paveldas Žemaitijoje. Apsaugos aspektas.

Tokie renginiai ir įvykiai iki vakaro vyko Telšiuose – Telšių vyskupijos centre ir Žemaitijos sostinėje, tačiau tuo pat metu Telšių rajone vyko nemažiau svarbūs ir įspūdingi renginiai.

Rugpjūčio 3 dienos rytą iš visos Telšių vyskupijos atvykęs jaunimas būriavosi prie Šatrijos kalno, netoli Luokės. Čia 10 val. prasidėjo Žemaitijos katalikiškojo jaunimo diena. Daugiau nei 300 prie Šatrijos kalno susirinkusio jaunimo pasveikinti atvyko Popiežiaus legatas - Budapešto ir Estergomo arkivyskupas, kardinolas Péteris Erdő. Jis kalbėjo apie Krikšto svarbą Žemaitijai, nes būtent per jį ji, o kartu ir visa Lietuva tapo pilnateise ir aktyvia Visuotinės Bažnyčios nare. Taip pat jaunimą pasveikino Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Malda ir palaiminimu į piligriminę kelionę Varnių link jaunimą palydėjo apaštalinis nuncijus Pabaltijo kraštams arkivyskupas Luigi Bonazzi, jo sekretorius, Telšių vyskupo pagalbininkas vyskupas L. Vodopjanovas OFM, kiti atvykę dvasininkai.

Jaunimas ant Šatrijos kalno giedojo giesmes, meldėsi, o po ganytojų palaiminimo iškeliavo į piligriminę kelionę. Pirmiausia pasiekė Luokę, kurios Visų Šventųjų bažnyčioje apie Krikštą ir tikėjimą jaunimui kalbėjo Kretingos klebonas kun. br. Antanas Blužas OFM, po to jaunimą pietumis vaišino Luokės parapijos tikintieji.

Iš Luokės jaunimas pėsčiomis keliavo į Varnius – istorinę Žemaičių vyskupystės vietovę ir 17 val. po kelionės meldėsi pirmosios 1414 m. pastaytos bažnyčios vietoje šaindien stovinčioje Varnių šv. Aleksandro bažnyčioje. Čia jie šlovino Viešpatį, klausėsi katechezės, ruošėsi 18 val. Šv. Mišioms.

Prie buvusios Varnių katedros Varnių parapijos klebonas kan. Jonas Petrauskis su būreliu kunigų iškilmingai sutiko atvysusį Popiežiaus Legatą, Apaštalinį nuncijų Pabaltijo kraštams ir abu Telšių vyskupus. Nuo Varnių buvusios Katedros procesija patraukė į Šv. Aleksandro bažnyčią, kurioje buvo aukojamos Šv. Mišios, vadovaujant Popiežiaus Legatui kardinolui Peter Erdo, koncelebravo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, abu Telšių vyskupai ir būrelis kunigų, Šv. Mišiose patarnavo Telšių kunigų seminarijos auklėtiniai.

Sakydamas pamokslą Popiežiaus Pranciškaus Legatas kalbėjo:

„Ką tik girdėjome Evangelijoje Jėzaus Žengimo į dangų epizodą. Kristus iškeliauja, bet nepalieka visiškai vienų savo mokinių. Keliauja, bet patiki savo misiją saviesiems. Keliauja, bet suteikia taip pat jėgos apaštalams atlikti šią misiją. Kuo yra ypatingas Kristaus Žengimas į dangų? Ogi įsitikinimu, kad Bažnyčia, dėka savo gilios patirties su Viešpačiu, ir toliau tęsia visa tai, ką Jėzus buvo pradėjęs. Jėzaus misija, perdavimas Gerosios Naujienos visam pasauliui ir yra tas uždavinys, kurį mokiniai ir Bažnyčia turi toliau vykdyti. Pats Gerosios Naujienos pavadinimas skamba šioje ištraukoje – „Evangelija“. Taigi, ta misija yra šios Evangelijos skelbimas.

Ši Evangelija yra būtina mums, dėl mūsų išganymo. Nes Geroji Naujiena kalba apie išganymą. Todėl šv. Morkus drąsiai rašo, sekdamas Jėzaus mintimi: „Kas įtikės, tas bus išganytas. Kas netikės, bus pasmerktas“ (Mt 16,16). Ar ši eilutė išreiškia mintį, jog tie, kurie dar negirdėjo Evangelijos žinios, kurie negalėjo suvokti aiškiai tikėjimo tiesų, nes jiems galbūt nebuvo aiškiai pateikta, tinkamu ir suprantamu būdu paskelbta, visi tie bus pasmerkti? Ne, Evangelija tikrai to nesako.

Ši frazė taikyta tam tikroms sąlygoms ir reiškia: kam autentiškai, pagal Kristaus valią, ir su visa joje slypinčia galia yra perduodama Geroji Evangelijos Naujiena, tačiau ji atmetama, šitokiam nėra atsivertimo. Bet tos tautos, kurios nuo pat žmonijos sutvėrimo ir taip pat po Jėzaus Kristaus įžengimo į Dangų gyveno neišgirdusios Evangelijos, arba neturėjusios galimybės jos suprasti, turi pareigą rimtai ieškoti tiesos apie Dievą ir jo valios, ir gyventi pagal tai, “kaip diktuoja sąžinės balsas”. Taip gali pasiekti amžinąjį išganymą. Šitaip mus aiškiai ir pagal katalikiškąją tradiciją moko Vatikano II Susirinkimas dogminėje Konstitucijoje “Lumen gentium” Nr. 16, tačiau tuoj pat papildo: „Tačiau dažniau žmonės, piktojo suvedžioti, būna pasidavę tuštiems apmąstymams ir išmainę Dievo tiesą į melą, tarnaudami kūriniams, o ne Kūrėjui (plg. Rom 1, 21 ir 25), arba, be Dievo gyvendami ir mirdami šiame pasaulyje, neapsaugoti nuo kraštutinės nevilties. Todėl Bažnyčia Dievo garbei ir visų jų išganymui uoliai rūpinasi misijų darbu, atmindama Viešpaties priesaką: „Skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk 16, 15)“. Šioje perspektyvoje popiežius Pranciškus savo Enciklikoje “Lumen fidei” (Nr. 35) mus moko, jog žinant, kad tikėjimas “apibrėžiamas kaip kelias, tai jis liečia ir žmonių gyvenimą, žmonių, kurie nors ir netikėdami, trokšta tikėti, ir nepaliauja ieškoję. Pagal tai, kiek nuoširdžiai atsiveria meilei, ir leidžiasi į kelionę su ta šviesa, kurią pajėgia užčiuopti, jau to nežinodami gyvena kelyje į tikėjimą. Jie stengiasi veikti, tarsi Dievas egzistuotų”… “kas leidžiasi į kelionę, kad darytų gera, jau prisiartina prie Dievo, ir jau yra jo pagalbos stiprinamas”. Dėmesys netikintiems, kad juos pakviesti į Kristaus tikėjimą, yra krikščioniškos misijos dalis.

Atviras tikėjimas ir krikštas – tai didinga realybė, kurią švenčiame. Ir už tai esame dėkingi šioje lietuvių žemėje. Tai dieviškoji dovana, kuri ir šiandien mus įpareigoja. Nes mūsų tikėjimas pats iš savęs yra misionieriškas. Dėl to Evangelijos pabaigoje randame misijinę pasiuntinybę. Apmąstant mūsų pačių istoriją ir mūsų tikinčiųjų protėvių, tėvų ir tikėjimo mokytojų istoriją, prisimena pasakojimas iš Apaštalų darbų: apaštalai, suimti dėl skelbtos Kristaus Gerosios Naujienos, buvo Viešpaties angelo išlaisvinti. Jis atvėrė jiems kalėjimo duris, išvedė laukan ir pasakė: „Eikite ir, atsistoję šventykloje, skelbkite žmonėms visus šio Gyvenimo žodžius“ (Apd 5,20). Istorijos Viešpats mums atvėrė duris. Taip pat mums dovanojo laisvę praktikuoti mūsų tikėjimą. Ir ši dovana skirta ypatingam tikslui. Turime skelbti Evangeliją visam pasauliui. Su visais esančiais šalia mūsų turime pasidalyti pačia brangiausia mūsų gyvenimo dovana, t. y. mūsų tikėjimu, mūsų meile Kristui.

Prieš keletą metų turėjau galimybę apsilankyti Lietuvoje, kad įvertinčiau katalikiškos teologijos mokymo padėtį. Galėjau konstatuoti rimtą praeities palikimą, lygiai kaip ir džiaugsmą bei drąsaus ir atsidavusio tikėjimo atgimimo dideles pastangas.

Būtent šiais metais švenčiame ir kitą sukaktį: 1700 metų nuo Milano edikto paskelbimo, krikščioniškos religijos laisvės pradžią Romos imperijoje. Taip pat ir ši epocha buvo pilna didelių išbandymų ir galimybių, taip pat ir didelių gundymų. Bažnyčios tėvai, iškilūs šventieji, vyskupai, kunigai, pasauliečiai parodė kaip įmanoma panaudoti laisvę, kad ši pasitarnautų autentiškesniam, žmogiškesniam, solidesniam ir sąmoningesniam asmeniniam ir bendruomeniniam gyvenimui. Tačiau to meto susirinkimų nuostatai mini ir gundymus bei klaidas. Intelekto gundymai, kurie kartais dėl puikybės ar dėl užsispyrimo tam tikrais atvejais pastatė į pavojų tikėjimo ir meilės bendrystę. Pastebime ir tam tikro Romos imperijos funkcionierių mentaliteto įsiskverbimą į Bažnyčią. Kai kurie būdami dvasininkais pradėjo užsiiminėti verslu, kiti tiesiogiai kreipdavosi į imperatoriaus teismą, kad pagreitintų savus dalykus to nežinant nei sostinės vyskupui, nei kitiems kolegoms. Bet Bažnyčia žinojo, kad ir santykiuose su Valstybe turi vadovautis meilės ir atsakomybės bendryste. Taip pat netrūko aukštų valstybės tarnautojų, kurie bėgdami nuo su jų viešąja veikla susijusių įsipareigojimų, norėjo tapti dvasininkais, kad atsikratytų praeities gyvenimo sunkumų.

Taigi su laisve visad ateina didelės galimybės ir dideli pavojai. Vienas iš labiausiai pamiltų ir pamėgtų vėlyvosios senovės šventųjų buvo Šv. Martynas Turietis (316-397), gimęs dabartinėje Vengrijoje ir miręs Prancūzijoje. Jis pamynė romėniškosios aristokratijos papročius, kurie plito taip pat ir tarp vyskupų. Tačiau gerbė savo kolegas, buvo labai dėmesingas vargšams, užsidegęs išsaugoti ir pagilinti tikrąjį tikėjimą. Tuo pačiu buvo žmogiškas ir supratingas tiems, kurie mąstė skirtingai.

Brangūs broliai ir seserys, ir šiandien stovime Kristaus misijinės pasiuntinybės akivaizdoje. Esame dėkingi už tikėjimo ir krikšto malonę, už mūsų priklausomumą Bažnyčiai. Esame dėkingi už tikėjimo šviesą. Esame dėkingi už sunkius metus, kurie paskatino kai kurias kartas ieškoti ir išsaugoti mūsų tikėjimo ir žmogiškųjų vertybių esmę. Metai, kurie būtent dėl daugybės trūkumų išmokė tikintį žmogų būti dosniu ir ištikimu net kankinystės kaina. Jauskime atsakomybę dalintis savo tikėjimo patirtimi ir su tais mūsų broliais, kurie gyvena kitose pasaulio dalyse, ar su tais, kurie gyvena čia, tarp mūsų, bet galbūt yra abejingi, ar dar neprisilietę prie tikėjimo patirties. Dar kartą kartoju. Nes ir šiandien Kristaus mokinių uždavinys yra misija Lietuvoje, misija Europoje ir misija visoje žemėje.

Dievas telaimina Lietuvą! Žemaičių Kalvarijos Krikščioniškų Šeimų Karaliene, melski už mus! Visi šventieji Lietuvos kankiniai, melskite už mus! Amen.“

Po Šv. Mišių, kuriose dalyvavo apie 500 jaunų žmonių, giedojo Kretingos parapijos jaunimo choras buvo surengta agapė, po kurios vyko koncertas. Po koncerto iš Varnių jaunimas autobusais vyko į Telšius, kur miesto amfiteatre klausėsi roko operos „Prisikėlęs“.

Į vakare vykusį koncertą – roko operą „Prisikėlęs“, režisuotą Nerijaus Petroko, atliekamą žymių Lietuvos dainininkų bei Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinio choro „Cantate Domino“ suplaukė keletas tūkstančių žmonių. Vakaras buvo pradėtas menine programa, mintimis apie tikėjimą ir jaunimą dalinosi Kretingos parapijos klebonas kun. br. Antanas Blužas OFM, o po koncerto į visus kreipėsi Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi ir Telšių vyskupo augziliaras vyskupas L. Vodopjanovas OFM.

Visą tą laiką Telšių Katedroje vyko nenutrūkstanti Švč. Sakramento adoracija.
 

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

aukštyn