Kronika
Prasidedant šiltajam turizmo sezonui, 2026 m. balandžio 18 d., Palangos dekanatas sukvietė tikinčiuosius švęsti Telšių vyskupijos Šimtmetį. Telšių vyskupiją sudaro vienuolika dekanatų, kuriuose skirtingu laiku bus paminėtas vyskupijos Šimtmetis. Sukakties minėjimo dekanate tikslas – siauresniame tikinčiųjų rate padėkoti Aukščiausiajam už pirmąjį vyskupijos Šimtmetį, stiprinti dekanato tikinčiųjų tapatybę ir pagerbti parapijose tarnaujančius žmones. Klebonų teikimu Telšių ganytojas apdovanoja tikinčiuosius specialiai Šimtmečiui įsteigtu apdovanojimu – šv. Justino medaliu.
Šventė prasidėjo Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Šv. Mišių pradžioje Telšių vyskupas išvardijo visas Palangos dekanato parapijas ir pasidžiaugė dalyvaujančiais jų atstovais. Vyskupas paaiškino, jog visą pasaulį apimanti Katalikų Bažnyčia susideda iš vyskupijų, kurios skirstomos į dekanatus, o dekanatus sudaro parapijos. Tad vyskupijos jubiliejus yra kartu džiaugsmas dekanatams bei kiekvienai parapijai.
Homilijoje vyskupas komentavo Evangelijos ištrauką apie per neramias ežero bangas einantį Jėzų. Ganytojas kalbėjo: apaštalai buvo išsigandę didžiulės audros. Būdami žvejai ir profesionalūs laivavedžiai, jie puikiai išmanė, kuo galėjo baigtis jų kelionė. – Šis vaizdas labai dažnai palyginamas su žmogumi, kuris iriasi per gyvenimo jūrą. Vėjas stiprus, bangos didžiulės, dažnai užeina baimės ir nerimo jausmai. Būtent tame sumišime į pavojingą situaciją ateina Jėzus, einantis per bangas ir sako: „Aš esu. Nebijokite“. Kaip tai yra panašu ir į mūsų vyskupiją, kurios šimtmetį švenčiame. Kiek daug būta audrų ir priešingo vėjo, tačiau Kristus vedė nepaisant didžiulio priešiškumo.
Ganytojas pristatė svarbiausius Telšių vyskupijos istorijos momentus, tačiau daugiausia dėmesio kreipė į Palangos dekanato parapijų indėlį vyskupijos istorijoje.
Palangos dekanatas garsėja vienuolynais. Vien tik Kretingoje jų yra penki, Palangoje tarnauja seserys Marijos tarnaitės. Nei vienas mūsų vyskupijos dekanatas neturi tokio stipraus dvasinio užnugario. Be to, iš šios teritorijos dar iki įsisteigiant vyskupijai, iš Kalnalio parapijos, yra kilęs vysk. Motiejus Valančius, kurio gimimo jubiliejinę sukaktį šiemet minėjome.
Iš Darbėnų yra kilęs kilnus jaunuolis Petras Perkumas, kuris susižavėjęs saleziečių vienuolių gyvenimu išvyko į Italiją ir ruošėsi tapti vienuoliu, tačiau sunkiai susirgęs mirė būdamas dvidešimties metų amžiaus. Jis garsėjo pamaldumu, todėl saleziečiai netgi norėjo pradėti jam beatifikacijos procesą, tačiau užėjęs karas ir sovietinė okupacija neleido tam išsipildyti. Pamaldaus jaunuolio atminimą ir neišsipildžiusią svajonę tapti vienuoliu ir kunigu primena Darbėnuose pastatytas paminklas.
Pažvelkime į Salantus, kurių tuometinis klebonas Antanas Simaitis per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčios rūsyje slėpė Lietuvių kalbos instituto surinktą lietuvių žodžių ir reikšmių kartoteką. Jos pražuvimas būtų didžiulis nuostolis lietuvių kalbai. Po karo klebonas perdavė dvylika išsaugotų kartotekos dėžių mokslininkams ir susilaukė jų padėkos. Taip žemaičiai išgelbėjo lietuvių kalbą nuo skurdumo!
Nukreipkime savo žvilgsnį į Kretingą, kurios bažnyčia nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. 1982 m. kun. Bronislovas Burneikis organizavo bokšto atstatymą ir sutvarkė šventoriaus tvorą. Visa tai vyko sovietmetyje trukdant partiniams kadrams. Negana to, kun. B. Burneikis lankėsi Vokietijoje Apoldos varpų liejykloje. Grįžęs jis subūrė entuziastų komandą ir Kadagynų kaimo daržinėje netoli Darbėnų įrengė varpų liejyklą. Pirmieji trys varpai buvo nuliedinti Kretingos bažnyčiai. Metalą varpams sunešdavo žmonės, o trūkstamų metalų tekdavo pirkti. Pats didžiausias varpas, išlietas Kadagynų liejykloje buvo skirtas Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčiai svėrė tris tonas. Kadagynų varpų liejykla, veikusi 1984-1993 metais nuliejo apie 20 varpų, kurie skamba Kretingos, Klaipėdos, Lenkimų, Panevėžio, Alytaus, Nemakščių, Kaltinėnų ir kitose bažnyčiose. Viešpačiui laiminant vieno žmogaus entuziazmas gali nuveikti didžių dalykų! – Tai yra unikalus dalykas, įvykęs Palangos dekanate!
Per tuos metus būta ir skaudžių įvykių. Štai 1938 m. gegužės 10 d. Palangos klebono gaspadinė kažką kepė ir netyčia padegė trobą. Nuo klebonijos kilo didžiulis gaisras, kuris sunaikino ne tik kleboniją, bet, pučiant stipriam vėjui, išplito į kitus namus. Gaisras apėmė apie tris šimtus trobesių. Parama nukentėjusiems buvo renkama keliose Europos šalyse bei JAV, o prie skaudžių padarinių sušvelninimo prisidėjo ir pop. Pijus XI, atsiuntęs Palangos padegėliams 10.000 Lirų auką. Tai buvo nelaimė, bet jos dėka apie Palangą sužinojo svetimi kraštai ir net pats popiežius, finansiškai prisidėjęs prie Palangos atstatymo.
Per pastaruosius 30 metų pastatytos naujos bažnyčios Šventojoje, Grūšlaukėje, Jokūbave, Kūlupėnuose, statoma bažnyčia Vydmantuose. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę į Kretingą grįžo pranciškonai, formavę šio krašto dvasinį veidą; veikia Pranciškonų gimnazija – viena iš trijų katalikiškos krypties mokyklų vyskupijoje. Prieš savaitę Kretingoje pradėtas beatifikacijos procesas kunigui bernardinui Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai.
Neseniai Kretingos muziejuje aplankiau garsią Laukžemės Madoną, kuri mus pasiekė iš XV amžiaus. Visi stebisi, kaip Laukžemės parapijiečiams pavyko išsaugoti tą nedidelę skulptūrą, menančią Vytauto Didžiojo laikus. Pavyko, nes čia gyvena Dievą mylintys ir meną vertinantys žmonės.
Palangos dekanatas plečiasi, didėja. Čia pajūris ir kurorto zona. Čia sutinki žmonių iš visos Lietuvos, atvykstančių ne tik kūno palepinti, bet ieškančių ir dvasinio sustiprinimo. Ypatinga tarnystė tenka Palangos, Šventosios, Kretingos bei kitoms parapijoms: priimti piligrimus, atvykėlius ir suteikti jiems dvasinio maisto.
Homiliją ganytojas baigė šiais žodžiais: „Panašiai, kaip Evangelijoje, jūra banguoja, valtelę makaluoja, žmonės išsigandę, bet Jėzus ateina vandeniu ir viskas nurimsta. Per tuos šimtą metų būta daug audrų, bet ar jūs nepastebėjote, kaip Dievas iš visų jų saugiai išveda mūsų nedidelę valtelę – Bažnyčią? Dėkokime Aukščiausiajam už tai ir irkimės drąsiai į neaprėpiamus ateities tolius.“
Vyskupas, atsistojęs priešais šv. Justino, Telšių vyskupijos patrono, paveikslą, vadovavo šv. Justino litanijos maldai už Telšių vyskupiją. Po šv. Mišių Palangos dekanas kun. Kęstutis Balčiūnas įteikė vyskupui Algirdui Telšių vyskupijos Šimtmečiui dedikuotą arnotą, o vyskupas apdovanojo šv. Justino medaliais tikinčiuosius. Padėkos žodį tarė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, akcentuodamas puikų bendradarbiavimą tarp savivaldybės ir parapijos bei vyskupijos.
Žemaičių muziejus „Alka“, bendradarbiaudamas su Telšių rajono savivaldybe bei Telšių vyskupija, tai progai šventoriuje parengė ekspoziciją, kurią pristatė muziejaus direktorė Eva Stonkevičienė. Tikintieji dar ilgai apžiūrinėjo ekspozicijos stendus šventoriuje, bendravo su dvasininkais ir džiaugėsi Šimtmečiu. Ekspozicija Palangos bažnyčios šventoriuje veiks iki balandžio 25 dienos, o po to keliaus į kitus dekanatus.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
