Kronika
Šimtmečio metais prieš šv. Antano Paduviečio atlaidus Telšių katedros prieigos pasipuošė floristiniais kilimais, o šventoriuje buvo eksponuojama vyskupijos istoriją atspindinti paroda. Kilimai ir paroda ypač sudomino apaštališkąjį nuncijų Lietuvoje arkivyskupą Georg Gänswein, kuris atvyko iš vakaro, kad galėtų apžiūrėti floristų darbus ir pasigėrėti paroda.
Sekmadienio rytą, birželio 14 d., svečias dalyvavo Telšių kultūros centre vykusioje Vyskupijos apdovanojimo ceremonijoje, o vidurdienį šventė Šv. Antano Paduviečio atlaidus, kuriems vadovavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Liturginėje procesijoje buvo įneštos šv. Jono Pauliaus II relikvijos su relikvijoriumi, kurį vyskupijai Šimtmečio proga dovanoja Zielonogórsko-Gorzowska vyskupas Tadeusz Lityński, kan. Stanislaw Czerwiński bei Zbignew Gretka.
Pradžioje šv. Mišių kan. Stanisław Czerwiński perskaitė Zielonogórsko-Gorzowska vyskupo Tadeusz Lityński sveikinimą, kuriame ganytojas šiais žodžiais kreipiasi į Telšių vyskupą: „Šv. Jonas Paulius II, 1993 metais lankydamasis Lietuvoje, pasakė: „Lietuva – tyli liudininkė karštos meilės religijos laisvei, kuri, kaip ne kartą pabrėžiau, yra visų kitų žmogiškų ir visuomeninių laisvių pagrindas. Lietuva visad stengėsi paliudyti savo ištikimybę Katalikų Bažnyčiai, nuėjo ilgą, skausmingą kelią į laisvę ir išgarsėjo kaip kankinių ir išpažinėjų žemė.“ Į tą dvasinį paveldą savo reikšmingą indėlį įneša ir prieš šimtą metų įkurta Telšių vyskupija! Vyskupų, kunigų bei pasauliečių apaštalinio uolumo dėka daugelis gali patirti beribę Dievo meilę! Tegu šis jubiliejus paskatina išgirsti žinią apie tai, kaip labai Dievas Jumis rūpinasi, ir kiek daug malonių mūsų laikais teikia per Jūsų vyskupišką tarnystę“.
Po šv. Jono Pauliaus II relikvijų inauguracijos žodį tarė apaštališkasis nuncijus Lietuvoje arkivyskupą Georg Gänswein. Jis akcentavo pal. Jurgio Matulaičio indėlį į Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimą, kurios kontekste buvo įkurta ir Telšių vyskupija. Nuncijus linkėjo būti gyva Bažnyčia ir toliau skleisti Dievo meilę.
Homilijoje Telšių vyskupas prisiminė Evangelijos žodžius ir kalbėjo: „Matydamas minias Jėzus gailėjosi žmonių, nes jie buvo lyg avys be piemens...“ – šis Evangelijos sakinys puikiai apibūdina mūsų kraštą prieš šimtą metų: visi religiniai centrai buvo toli nutolę nuo Žemaitijos ir visos vakarinės Lietuvos dalies. Daugelis parapijų neturėjo kunigų, todėl labai trūko ganytojų, trūko dvasininkų...
Į šią varganą situaciją atsiliepė popiežius Pijus XI. Savo apaštališkąją konstituciją Lituanorum gente popiežius pradeda šiais žodžiais: „Lietuvių tautai po didžiojo karo, Dievo palankumu galiausiai atgavus laisvę, Mes, patys regėję lietuvių tikėjimą bei maldingumą, taip uoliai ir ilgai jų išlaikytą įvairiose nelaimėse, esame įsitikinę, kad tinkamesnis bažnytinių reikalų sutvarkymas bus labai naudingas ne tik katalikybės augimui, bet ir visuomenės klestėjimui, tad laikome didžiai naudinga bei tinkama ir padidinti vyskupijų skaičių Lietuvoje, ir iš jų sudaryti bažnytinę provinciją“. Šiame kontekste buvo įkurta ir Telšių vyskupija.
Homilijoje ganytojas pacitavo žurnalistų apklaustų žmonių liudijimus apie tai, ką jiems reiškia vyskupija. Tuose liudijimuose pasireiškia aiški kryptis: vyskupija tikintiesiems nėra kažkokia abstrakti struktūra, o gyva erdvė, kurioje susitinka tikėjimas, istorija ir kasdienybė. Prisimindamas šv. Antaną, vyskupas kalbėjo: „kai šv. Antanas ėjo pamokslauti, o žmonės jo nesiklausė, jis nuėjo prie upės ir ėmė žuvims pamokslauti. Tos suplaukė didžiausiais būriais ir klausėsi pamokslo. Tai pamatę įtikėjo ir žmonės. Tikriausiai ir mums šiandien reikia panašaus šv. Antano stebuklo, kad įvyktų dvasinis proveržis“.
Baigdamas homiliją vysk. Algirdas kalbėjo: „Esame laimingi, turėdami tokią nuostabią katedrą, jos globėją – pamokslininką ir stebukladarį šv. Antaną, vyskupijos globėją – šv. Justiną, o ypač džiaugiamės jumis, kurie šiandien esate čia, kartu su savo vyskupija. Su tokia kaimene drąsiai kartu – ganomieji ir ganytojai – žengiame į antrąjį vyskupijos istorijos šimtmetį. Teužtaria mus šv. Antanas, šv. Justinas ir telaimina mus Viešpats“.
Švč. Sakramento pagarbinimo apeigoms vadovavo vysk. Darius Trijonis, buvęs Telšių katedros klebonas. Gausus malonių lietus neleido įvykti procesijai, todėl vysk. Darius kreipėsi į Viešpatį Švč. Jėzaus Širdies litanijos žodžiais.
Po palaiminimo Švč. Sakramentu, Telšių vyskupas dėkojo Telšių Mažosios bažnyčios chorui „Totus tuus“, dėkojo Telšių rajono bendruomenėms ir svečiams iš Italijos, kurie vyskupijos Šimtmečio proga parengė nuostabius gėlių kilimus, dėkojo Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų orkestro pučiamųjų grupei ir pakvietė pasiklausyti orkestro muzikos prie vyskupijos kurijos rūmų bei pasivaišinti koše, kurią dalija Caritas ir Skautų organizacijų savanoriai. Orkestrantai, sustoję ant vyskupijos rūmų laiptų, dar ilgai grojo smagias melodijas. Švelnus lietus nesutrukdė reikštis džiugiai nuotaikai ir pasidalijimui dvasinėmis gėrybėmis.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
