Kronika

Kaip ir kasmet, liepos pradžia katalikiško jaunimo kalendoriuose yra pažymėta raudonai. Šiemet liepos 4-osios popietė ir vakaras Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos Atlaiduose priklausė jaunimui ir net turėjo intriguojantį motyvacinį šūkį: „Nors ir akmenimis lytų, vis tiek kalnus apeisime!“

Daugiau nei 40 savanorių nuo pat ryto pradėjo pasiruošimą: puošė sceną, ruošė fakelus, mokėsi žaidimus ir nuveikė daug nuostabių dalykų, kad ši diena atvykusiems iš įvairių vyskupijos bei Lietuvos kampelių būtų nepamirštama. Susirinkusiųjų laukė komanda, kuri kūrė bendrystę komandiniais žaidimais – tokiu būdu nuo pat pradžių kiekvienas galėjo jaustis priimtas, mylimas bei laukiamas.

Kūrybinės dirbtuvės buvo puiki galimybė kiekvienai atvykusiai grupelei prisistatyti, išklausyti kitus ir užmegzti tarp grupių naujas draugystes.

Kol jaunimas dalyvavo savo prisistatymuose, Telšių vyskupijos Jaunimo centro vadovas Marius pristatė „ALFA“ kursą jaunimui bei su dalyviais, kurie atvyko be grupių, peržvelgė pirmą epizodą.

Vėliau vyko seminaras „Giedojimo laisvė“, kurį vedė Rugilė Daujotaitė. Ji supažindino smalsuolius su giedojimo menu, kuriam, pasirodo, reikalingas visas kūnas, o ne tik balsas. Jaunuoliams teko ne tik giedoti, bet ir šokti, kas leido itin pagyvinti giesmes.

Po visų linksmybių bei pokalbių atėjo laikas susikaupti – Susitaikinimo pamaldos. Joms vadovavo diakonas Ignas Šopaga, o giesmėmis lydėjo naujai susikūręs jaunimo choras su R. Daujotaite. Tuo metu Telšių vyskupijos jaunimo dvasios vadai klausė išpažinčių, o nuo klausyklų jaunimas kilo dieviškojo atleidimo nuskaidrintais veidais ir širdimis.

Po Susitaikinimo pamaldų buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios, kurių celebracijai vadovavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Sausakimšoje Bazilikoje jaunuoliai klausėsi Dievo žodžio, Telšių vyskupo homilijos bei sielą Dangaus link keliančių giesmių. Vyskupas savo homilijoje priminė Šv. Rašto fragmentą apie jaunuolį Dovydą, kuris, nepaisydamas proto ir baimių, klausydamas tik širdies balso, vien su šaudykle stojo į kovą prieš aukštą, raumeningą bei patyrusį karį ir jį nugalėjo. Taip Viešpats esą parodė, kad gyvenimo kovose dažnai nugali ne protas ir apskaičiavimas, o Dievo Dvasia.

Po Šv. Mišių jaunuoliai susirinko pasistiprinti. Gardus plovas užpildė kūnus ir fiziškai paruošė Kryžiaus Kelio Kalnų ėjimui bei apmąstymui.

Įprastu laiku, 21val., jaunuolių, jų tėvų, senelių ir mokytojų minia susirinko prie Bazilikos pradėti sekti paskui Jėzų jo kelionės į Golgotą metu. Kryžiaus Kelio Kalnuose piligrimus lydėjo fakelų liepsna, simbolizuojanti spindinčią tikėjimo šviesą pasaulyje. Keturiose stotyse buvo sakomi pamokslai – vienuolis, kunigas bei diakonas jaunimui tarė padrąsinimo žodžius eiti per gyvenimą nebijant kančios, nes šalia visada eina Jėzus. Paprasti pamokslininkų papasakoti pavyzdžiai leido kiekvienam kažką išgirsti ir išsinešti. Kažką – itin svarbaus. Tuo tarpu dangiškasis Tėvas džiugino ramybe dvelkiančiu oru, gražiu bei giedru dangumi – be jokio akmenų lietaus.

Renginys paliko stiprią viltį, jog dar vienos Jaunimo dienos Žemaičių Kalvarijoje patirtys pakeis jaunuolių gyvenimus, pripildydamos juos prasmės ir drąsos per gyvenimą keliauti su Dievu.

Mažų mažiausiai plika akimi pastebimas rezultatas – jaunuolių minia buvo didžiulė, kas sufleruoja apie garantiją išsaugoti Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus Kelio Kalnų ėjimo bei giedojimo tradiciją ilgiems ateinantiems metams. Juk vis dėl to kažkada ir tie dangiškieji akmenys ims byrėti... Kas nenorėtų tame sudalyvauti?

Melskimės už jaunimą, pašaukimus į tikėjimo kelionę, rodykime jiems autentišką draugystės su Dievu pavyzdį!

Iki susitikimo kitose Jaunimo dienose!

Telšių vyskupijos kurijos informacija
Nuotr. Andželos Kasperavičiūtės ir Monikos Preibytės