Kronika
Dėl nepaprastai didelės dvasinės reikšmės 1988 m. gegužės 6 d. popiežius Jonas Paulius II Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai suteikė Mažosios bazilikos titulą. Nuo 1727 metų buvo įvestas skirtumas tarp keturių Didžiųjų bazilikų Romoje (Laterano, Šv. Petro, Švč. M. Mergelės Marijos Didžiosios, Šv. Pauliaus) ir kitų pasaulio bazilikų, kurios pavadintos Mažosiomis bazilikomis ir ženklina ypatingą ryšį su Šventuoju Sostu.
Mažosios bazilikos turi savo herbą, šūkį ir bazilikos ženklus – vėliavą, tintinabulį bei kanopėją. Nors Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai 1988 metais buvo suteiktas Mažosios bazilikos titulas, tačiau ilgą laiką bazilika neturėjo savo specialių ženklų.
Žemaičių Kalvarijos koleginės kapitulos kanauninkai iniciavo bazilikos herbo sukūrimą, kuris buvo pristatytas ir pašventintas 2024 metais. Jį sudaro skydas, kuriame pavaizduota Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu. Apačioje pavaizduota kalva bei upelis. Tai aliuzija į Žemaičių Kalvarijos kalnus tarp kurių vinguriuoja Varduvos upelis. Skydo abiejose pusėse yra Kristaus kankinimo ženklai – ietis ir ant lazdos pamauta kempinė. Antrame skydo plane sukryžiuoti du – aukso bei sidabro spalvos raktai primena ryšį su popiežiumi, kuris suteikė Mažosios bazilikos titulą. Skydas iš viršaus yra pridengtas skėčiu, kuris yra istorinė popiežiaus insignijų dalis, sudaranti šešėlį. Herbo apačioje yra bazilikos šūkis: „Misericordia eius a progenie in progenies – Jo gailestingumas iš kartos į kartą“ (plg. Lk 1,50). Šūkis, paimtas iš Mergelės Marijos Magnificat giesmės išreiškia ne tik Dievo gailestingumą, bet ir Dievo maloningumo liudijimą, perduodamą šeimose iš kartos į kartą. Tai ypač ryšku Žemaičių Kalvarijoje, kur jau beveik keturis šimtmečius nenutrūkusi Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo apmąstymo tradicija tėvų yra perduodama vaikams ir anūkams.
Vyskupijos Šimtmečio bei Švč. Mergelės Marijos paveikslo karūnavimo dvidešimtmečio proga Žemaičių Kalvarijos kanauninkai fundavo dar dviejų bazilikos ženklų – tintinabulio ir kanopėjos įrengimą. Tintinabulis patalpintas kairėje, o kanopėja – dešinėje altoriaus pusėje. Abu šie ženklai rodo bazilikos priklausomybę Apaštalų Sostui ir pasiruošimą priimti į svečius popiežių.
Tintinabulis – mažas varpelis, nešamas procesijos su popiežiumi priekyje. Popiežiui žengiant prie bazilikos altoriaus, tintinabulio garsas pro minią praskina popiežiui kelią link altoriaus. Varpelį palaiko tintinabulio kompozicija, kurią sudaro popiežiaus tiara ir šv. Petro raktai – Dangaus raktų simbolis. Gaminant Žemaičių Kalvarijos bazilikai tintinabulį iš bronzos, buvo panaudoti meniniai elementai iš Didžiojo Šventojo Kryžiaus relikvijoriaus. Vienoje tintinabulio pusėje pavaizduotas Žemaičių Kalvarijos bazilikos herbas, o kitoje – užrašas: „SACROSANCTA BASILICA. CALVARIA SAMOGITIAE“ (Šventoji Žemaičių Kalvarijos bazilika). Paauksuota bronzinė struktūra laiko nedidelį antikvarinį varpelį, kuris yra senesnis už patį tintinabulį. Tai reiškia, kad garsas apie Žemaičių Kalvarijos iškilumą senesnis už bažnyčios paskelbimą Mažąja bazilika, t. y. senajam varpeliui suteikiamos naujos galimybės plačiau skleisti garsą apie Žemaičių Kalvarijos malones.
Kanopėja – tai geltonos ir raudonos (tradicinių popiežiaus valdžios spalvų) šilko juostų pusiau išskleistas skėtis. Dar kitaip jis vadinamas umbraculum (umbra – šešėlis), nes karštą dieną popiežius keliaudavo lydimas tarno, nešančio kanopėją – priedangą nuo alinančių saulės spindulių. Paprastai kanopėja bazilikoje stovi netoli altoriaus pusiau išskleista. Tai rodo pasiruošimą priimti popiežių, tačiau popiežiaus vizito bazilikoje metu kanopėja būna pilnai išskleista.
Žemaičių Kalvarijos kanopėja turi išsiuvinėtą popiežiaus šv. Jono Pauliaus II, kuris suteikė Mažosios bazilikos titulą, herbą, o taip pat ir Žemaičių Kalvarijos bazilikos herbą. Mažosios bazilikos ženklų inauguracija reiškia, kad Žemaičių Kalvarijos Mažoji bazilika jau yra pasirengusi po savo skliautais priimti patį popiežių. Telieka jį mandagiai pakviesti!
Telšių vyskupijos kurijos informacija
