Kronika

TVJC savanorės Lauros Barkauskaitės akimis.

Liepos 4-6 d. Žemaičių Kalvarijos Didžiųjų atlaidų metu vyko jaunimo diena, kurią organizavo Telšių vyskupijos Jaunimo centro komanda.

TVJC savanoriams savaitgalis prasidėjo dar penktadienio vakarą, kai daugiau nei trisdešimt jaunuolių būrys atvyko ruoštis šeštadienį pasitikti renginio dalyvius iš visos vyskupijos. Energijos kupinas jaunimas spėjo ne tik pastatyti sceną, įrengti stovyklavietę ir paruošti visą reikalingą įrangą, bet ir pavakaroti prie laužo su zefyrais ir dainomis. Savanoriai pirmieji išbandė ir nakvynę palapinėse!

Liepos penktąją išaušo pagrindinė renginio diena. Savanoriai, pastiprinę savo fizinį kūną pusryčiais, keliavo stiprinti ir savo dvasią į ryto Šv. Mišias, kuriose savanorių komandoje esantys Šv. Mišių patarnautojai bei adorantės turėjo galimybę atlikti savo tarnystę.

Po šv. Mišių vyko tolimesni pasiruošimo darbai ir visai netrukus pasitikome Jaunimo dienos Žemaičių Kalvarijoje dalyvius. Šv. Mišiose išgirstos mintys apie Kryžiaus kelio svarbą žmogaus gyvenime atsikartojo ir renginio svečio, Marijos radijo programų direktoriaus kun. Martyno Povylaičio katechezėje - ,,Nuodėmės kaina - mirtis, bet kad mes nemirtume, Jėzus už mus nuėjo kryžiaus kelią, kuris vedė į kančią ir mirtį už mus visus. Dabar jį mes turime nueiti. Dėl to ir einam.“ Šia paprasta, bet gilia įžvalga kun. Martynas drąsino jaunuolius leistis į Kryžiaus kelio apmąstymą. Katechezės metu kunigas dalijosi ir savo tikėjimo kelione, prisiminimais iš vaikystės, kurie tikrai ne vienam sukėlė šypseną veide - nuo vaikystės svajojęs tapti kunigu, mažasis Martynas inscenizuodavo Šv. Mišių auką ir net reguliariai „teikė sakramentus“ savo mylimai augintinei šunytei Meškei. Jaunimas aktyviai klausė ir kėlė brandžius tikėjimo klausimus - kalbėjome apie santykį su Dievu, dėkingumą, tikrumo ir atvirumo vienas kitam svarbą šiandieniniame pasaulyje. Dalyviai sulaukė ir nuoširdaus kunigo palinkėjimo prieš ėjimą į Kryžiaus Kelio Kalnus: „Nekrėskite juokų. Laikas, kurį turėsite, yra pats brangiausias. Jums sudarytos visos įmanomos sąlygos pakelti savo sielą į kitą lygį. Pasinaudokite galimybe“.

Katechezės pabaigoje renginio dalyvius aplankė Apaštalinis nuncijus Baltijos šalims - arkivyskupas Gerog Gänswein, kuris džiaugėsi gausiu būriu jaunuolių ir dalinosi, jog nors nei jis mūsų, nei mes jo nepažįstame, tačiau visi esame susiję tikėjimu į mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Po sveikinimo nuncijus kartu su jaunimu stojo bendrai nuotraukai.

Rimtą renginio pradžią pakeitė šokių pertraukėlė, kurią vedė svečias iš Kintų - gatvės šokių treneris Jurgis Ašmonas. Išjudinęs net pačius nedrąsiausius dalyvius, Jurgis sukūrė linksmą atmosferą ir vos per gerą pusvalandį kartu su jaunimu sulipdė puikiai sinchronizuotą šokį. Smagus pajudėjimas.

Energingai pajudėję jaunuoliai keliavo į Baziliką, kur jų laukė šlovinimas, vedamas Lietuvos jaunimo dienų choro (vad. Jeronimas Serebrinskas). Po valandėlės į dangų kylančių giesmių prasidėjo vyskupo Algirdo Jurevičiaus vadovaujama Šv. Mišių auka. Homilijos metu vyskupas dalinosi savo patirtimi pasaulio jaunimo dienose Lisabonoje ir džiaugėsi matydamas jaunuolius, pasipuošusius skirtingų metų pasaulio jaunimo dienų atributika.

Visai priartėjus prie svarbiausio dienos įvykio - Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus Kelio Kalnų procesijos, mintyse skambėjo tądien išgirsti Telšių vyskupo generalvikaro kan. Viliaus Viktoravičiaus žodžiai: „Tarp širdies ir proto nuolatos vyksta kova. Širdis sako viena, protas - kita. Kaip ir šiandien, protas galbūt sakė: „nenoriu, neisiu, lyja, šalta“. Tačiau širdis mus atvedė čia“. Taigi, nors oras nelepino, bet ir neatbaidė nuo to, ką darome Dievui ir dėl Jo. Lietus šioms akimirkoms tik pridėjo dar daugiau svorio ir prasmės – juk tikros patirtys ne visada būna patogios. Kai dar labiau sutemo ir kartu su savimi jau nešėmės uždegtus fakelus, kalnuose įsivyravo dar pakilesnė nuotaika.

Nors iš kalnų į Baziliką grįžome pavargę, bet buvome kupini dėkingumo. Laužo šviesoje iki paryčių dalijomės istorijomis, dainavome, kalbėjomės, o tuomet grįžome į palapinių miestelį nakvynei.

Liepos šeštąją dalyvavome paskutiniosiose šio savaitgalio Šv. Mišiose, po kurių sekė jaukūs atsisveikinimai, apsikabinimai ir pažadai sugrįžti. Buvo daug dėkingumo – tiek Dievui, tiek vieni kitiems – už visa, ką patyrėme, sukūrėme ir išgyvenome kartu. Tą rytą Evangelijoje skambėjo Jėzaus žodžiai: „Džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje!“ Ir išties, po visko, ką išgyvenome, patyrėme, ši mintis tapo aiškus priminimas, kad visa tai turi didžiulę prasmę, nes Dievas buvo čia. Jis veikė mumyse, per mus ir tarp mūsų - buvome Jo artumoje.

Ačiū visiems, kas buvote, ir iki kitų kartų!

Laura Barkauskaitė
Nuotr. Eimanto Bruškio ir Tomo Eitavičiaus