Kronika
Šventųjų 2025 metų spalio 24-26 dienomis Romoje vyko sinodinių grupių jubiliejinė piligrimystė. Joje dalyvavo ir atstovai iš Lietuvos: arkivysk. Gintaras Grušas, vysk. Algirdas Jurevičius, kun. Gediminas Jankūnas, kun. Artūras Kazlauskas ir daug sinodinio Bažnyčios atsinaujinimo atstovų iš Vilniaus, Kauno bei Panevėžio vyskupijų.
Spalio 24 d. vakare šv. Pauliaus VI salėje sinodinių grupių susitikimas prasidėjo kard. Mario Grech malda ir prakalba apie tris dorybes – tikėjimą, viltį ir meilę. Didžiausia joje yra meilė, tačiau visus į priekį veda viltis, kuri mato tai, kas ateis. Kvietimas būti vilties piligrimais reiškia turėti ateities Bažnyčios viziją ir vesti kitus link jos.
Profesorė iš Brazilijos dr. Maria Aparecida Venancio skaitė pranešimą apie sinodiškumą kaip socialinę pranašystę. Individualizmo nuspalvintame pasaulyje sinodinį veikimo būdą pasirinkusi Bažnyčia siekia nugalėti visuomenės susvetimėjimą.
Prelegentas iš Portugalijos Miguel De Salis Amaral kalbėjo apie santykių atsivertimą. Santykis negali būti moralizuojantis ir žeidžiantis. Kiekvieno sakramento šventimas suteikia pagilintą santykį su Dievu, o ypač Šventimai bei Santuoka įgalina naujiems santykiams ir tarp žmonių. Bažnyčiai visais lygmenimis reikia atnaujintų santykių.
Kard. Grzegorz Ryś iš Lenkijos kalbėjo apie tris išbandymus sinodiškumui: a) išbandymas tarp individualizmo ir bendruomeniškumo („aš“ ir „mes“); b) išbandymas tarp vienybės ir uniformiškumo; tikra vienybė reiškia harmoniją skirtingumuose; c) įtampa tarp neryžtingumo (reservation) ir misijos, kai daugiau dėmesio skiriame struktūrai, negu žmonėms. Visi išbandymai gali būti nugalėti, jei leisime numirti senajam žmogui, kad kiltų nauji santykiai, naujas žmogus.
Didžiulį džiaugsmą vėlyvą penktadienio vakarą suteikė susitikimas su pop. Leonu XIV. Trumpai pasveikinęs susirinkusius popiežius atsidūrė klausančiojo pozicijoje. Septyni kalbėtojai iš skirtingų žemynų ir kultūrinių terpių pasakojo popiežiui apie sinodinio kelio sėkmes ir sunkumus jų atstovaujamoje vietinėje Bažnyčioje. Kiekvienas kalbantysis uždavė popiežiui klausimų, į kuriuos pontifikas ieškojo atsakymų.
Spalio 25 d. rytą sinodinių grupių nariai ėjo per Šventąsias šv. Petro bazilikos duris, o po to rinkosi į darbą grupėse. Generaliniam sinodo sekretoriatui buvo užduota daug klausimų, tarp kurių buvo ir nusiskundimas, kad duotas per trumpas laikas (iki 2028 m.) įgyvendinti sinodiškumą. Kiti ragino kreipti didesnį dėmesį Bažnyčioje augančiai nuolatinių diakonų tarnystei, labiau integruoti liturgiją ir sinodiškumą. Pabrėžta, kad sinodiniu stiliumi reikia veikti visuose lygmenyse, netgi vyskupų konferencijose. Pastebėta ir tai, kad labai trūksta bendrystės tarp kunigų ir pasauliečių ugdymo. Užduodamas klausimą kun. Gediminas Jankūnas prisiminė klebonų sinodinį susitikimą, kuriame gavo mandatą iš popiežiaus judinti kunigus, o tai nėra lengva.
Kard. Jean-Claude Hollerich SJ atkreipė dėmesį į skirtingumus: „mes gyvename Romos laiku, o jūs savo šalyse gyvenate savo vietos laiku“. Kai kurie baiminosi hierarchinės Bažnyčios, tačiau kiekviena hierarchija Dievo tautoje yra kolegiali, nes joks vyskupas nėra vienas, bet veikia kaip vyskupų kolegijos narys. Kolegialumas suponuoja sinodiškumą.
Pirmojoje diskusijų grupėje buvo diskutuojama apie pastoracinį planavimą. Planavimas turi būti skirtas augimui, o ne mažėjimui. Juk Dievas taip pat turi planą, apie kurį nuolat girdime Šventajame Rašte. Jei mūsų planas ir Dievo planas sutampa, tuomet viskas tvarkoje. Planavimas yra procesas visus išklausyti ir atrasti geriausią sprendimą. Šis procesas veda link pokyčių. Išklausyti reikia visų, netgi tuos, kurie man nepatinka. Dažniausiai visi skuba keisti struktūras, o reikia statyti ir tiesinti santykius. Visas šis procesas turi būti panardintas į maldą. Kartais pastoracinis planas gali nuvilti, jei bus užsimota per plačiai ir norima pasiekti per daug tikslų. Po kurio laiko turi būti įsivertinimas, kaip sekėsi vykdyti patvirtintą planą. Mažose grupėse reikia aptarti, kas teikia džiaugsmą, o kas liūdina ir daryti išvadas. Juk į „Titaniką“ niekas nenori lipti...
Svarbu išsigryninti pastoracinius prioritetus bent penkeriems metams. Prioritetų negali būti daugiau, negu trys, nes nepavyks įgyvendinti. Į planavimą reikia įtraukti ir už finansinius išteklius atsakingus žmones, kitaip gali pristygti lėšų tikslams siekti.
Antrojoje darbo grupėje buvo kalbama apie Bažnyčios sinodines struktūras, kurias prelegentai taip išdėstė svarbumo tvarka:
- vyskupijos sinodas;
- vyskupijos kurija;
- Ekonominė vyskupijos taryba;
- Kunigų taryba ir konsultoriai;
- Vyskupijos pastoracinė taryba;
- Parapijos ekonominė taryba;
- Parapijos pastoracinė taryba.
Daugelis vietinių bažnyčių turi tarybas, bet jos neveikia. Buvo atkreiptas dėmesys į parapijas, kuriose daug maldos grupių, tačiau tarp jų trūksta jungiamojo ryšio. Jokia veikla parapijoje negali dominuoti ir užgožti kitas grupes.
Šeštadienio vakarą buvo dalijamasi sinodine patirtimi iš įvairių pasaulio kraštų, o intarpus užpildė meniniai šokio bei muzikos elementai. Diena baigėsi maldos momentu šv. Petro aikštėje.
Sekmadienio rytą sinodinių grupių nariai šventė Eucharistiją kartu su pop. Leonu XIV. Homilijoje popiežius kvietė save pašvęsti sinodiniam Dievo tautos atsinaujinimui ir statyti nuolankią Bažnyčią. Džiugu buvo matyti ir Lietuvos Trispalvę sinodinių grupių susitikime.
Romoje teko sutikti ir piligrimus iš Estijos, kurie atvyko padėkoti popiežiui už arkivysk. Eduard Profittlich SJ paskelbimą palaimintuoju. Tarp piligrimų iš Estijos buvo ir tarp Estijos katalikų tarnaujantis lietuvis kun. Edgaras Versockis.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
