Kronika
Šventųjų 2025 metų lapkričio 5 d. Klaipėdoje įvyko respublikinė konferencija, skirta Jubiliejaus metams „Tikėjimas, viltis ir meilė: katalikiškų vertybių sklaida ugdymo procese“. Konferencija prasidėjo šv. Mišiomis Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapijos bažnyčioje šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.
Homilijoje vyskupas ypač akcentavo meilę, cituodamas Laiško Romiečiams ištrauką: „Niekam nebūkite ko nors skolingi, išskyrus tarpusavio meilę“ (Rom 13,8). Kuomet netenkame mylimo žmogaus, suprantame, kiek daug nepasakėme, per mažai parodėme meilės, galėjome daug ko paklausti ir sužinoti. O kai žmogus iškeliauja, prarandame galimybę tai padaryti. O kas lieka? – Malda už mirusiuosius. Ji kompensuoja visus mūsų prarastų galimybių trūkumus ir atveria visai naują žvilgsnį į mirusiųjų pasaulį, kuris yra ne kas kita, kaip Dievo pasaulis.
Pasiremdamas šv. Marijos Margaritos Alakok mintimi, jog neįmanoma mylėti nepatiriant kančios, ganytojas kalbėjo: „šeimose yra daug meilės, tačiau taip pat ir daug rūpesčių: jei kas serga, juk pergyvenate ir rūpinatės; jei kam nesiseka – ir jums nesmagu; jei kuriam artimam atsitiko nelaimė, - tai tarsi tau tai būtų atsitikę... Kodėl taip yra? – nes mus sieja artimo meilė.“
Kreipdamasis į mokytojus vyskupas kalbėjo: „Juk pergyvenate ir dėl savo mokinių, už kuriuos esate atsakingi. Jei jūs jų nemylėtumėte, tai būtų jums vis viena, o dabar stengiatės ir norime perteikti jiems vertybes, kuriomis ir patys gyvenate“.
Po pamaldų visi konferencijos dalyviai rinkosi į Prano Mašioto progimnaziją, kur klausėsi turiningų pranešimų. Konferenciją atvėrė Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos mokiniai su giesme „Tas, kuris tiki, turi gyvenimą“. Sveikinimo žodį tarė konferencijos sumanytoja Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos direktorė Janina Grigienė. Ji pasidžiaugė gausiu dalyviu būriu ir palinkėjo prasmingos konferencijos.
Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius pristatė pop. Leono XIV spalio 28 d. paskelbtą apaštalinį laišką Disegnare nuove mappe di speranza apie katalikišką ugdymą. Ganytojas kalbėjo: „Katalikiška mokykla yra aplinka, kurioje susipina tikėjimas, kultūra ir gyvenimas. Tai ne tik įstaiga, bet ir gyva aplinka, kurioje krikščioniškas požiūris persmelkia kiekvieną discipliną. Krikščioniškasis tikėjimas nėra „priedas“, bet kvėpavimas, kuris aprūpina deguonimi visas kitas medžiagas“. Vyskupas Algirdas perdavė pop. Leono XIV mintį, kad santykiai tarp žmonių yra svarbesni už nuomonę, o žmogus yra svarbesnis už programą.
Konferencijos dalyvius pasveikino ir Lietuvos Katalikiškojo ugdymo asociacijos vadovė Giedrė Statkutė.
Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Sandra Kavolienė pristatė pranešimą „Šventumas modernaus ugdymo kontekste: misija (ne)įmanoma?“. Šį pranešimą ji ruošė kartu su doc. dr. Vaineta Juškiene, kuri tuo metu buvo išvykusi į piligriminę kelionę. Prelegentė kalbėjo apie bendrystę su šventaisiais, nes ištikus bėdai mes šaukiamės šventųjų užtarimo ir patiriame jų pagalbą. Kasdienybėje patiriamas netobulumas nėra trūkumas, bet kelias link šventumo. Mokytojas yra šventumo liudytojas.
Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius diak. Saulius Andriuška kalbėjo apie vadovo vaidmenį formuojant katalikišką ugdymo įstaigos kultūrą. Anot prelegento, vadovui norisi „užsidėti“ karūną, o čia reikia nuolankumo ir tarnystės. Prelegentas pasidalino asmenine patirtimi, jog užaugo keturiolikos vaikų šeimoje, kurioje jis buvo tryliktas vaikas. Dalis ugdytojų „nurašė“ tryliktąjį vaiką, tačiau Dievas turėjo kitokių planų. Buvo vienas mokytojas kuris jį labai palaikė. Būtent to mokytojo palaikymas įkvėpė viltį siekti aukštojo mokslo. Diak. Saulius pasidalijo, kaip tapęs gimnazijos direktoriumi rūpinasi dvasine atmosfera gimnazijoje ir saugoja vertybinę kryptį.
Šiaulių jėzuitų mokyklos pradinių klasių mokytoja Jūratė Grigaitytė-Mikienė pateikė pranešimą „Mokinių, mokytojų, mokinių tėvų sielovada“. Katalikiškoje mokykloje visuomet yra svarbios trys jungtys: mokiniai, mokytojai ir tėvai. Jėzuitų mokykla kiekvienai amžiaus grupei pateikia konkrečią temą, kurią mokiniai per visus mokslo metus tyrinėja. Mokykla vykdo mokytojų sielovados programą, o tėvams siūlo Magis programą. Jėzuitiškas dvasingumas siekia ieškoti Dievo visame kame.
Vilniaus jėzuitų gimnazijos sielovados koordinatorius Adomas Druktenis kalbėjo tema: „Žmogus žmogui. Vertybių gydymo programos“. Prelegentas kėlė tikėjimo žmogumi klausimą. Jei tikime žmogumi, tuomet pavedame jam ir atsakomybes. Prelegentas pristatė patirtį, kuomet vyresni gimnazistai prisiima atsakomybę ir tampa stovyklose vadovais jaunesniems gimnazistams. Sielovada prasideda nuo pokalbių apie įprastus dalykus, o perauga į pokalbius apie Dievą.
Vilniaus jėzuitų gimnazijos fizikos mokytojas Antanas Dzimidavičius pristatė pranešimą „Klasės vadovo ir šeimos bendradarbiavimas. Mokinių refleksija ir trišaliai pokalbiai“. Prelegentas pristatė šv. Ignaco pedagoginę paradigmą: sustojama, apmąstomi praeities įvykiai, daromos išvados ir judama pirmyn. Prelegentas daug dėmesnio skyrė duomenų apdorojimo klausimui. Mokiniai neturi kompetencijos spręsti apie mokytojo pamokų lygį, todėl apie tai jų ir neklausiama. Mokiniai tegali pasakyti, kaip jie jaučiasi vienoje, ar kitoje pamokoje.
Šiaulių jėzuitų mokyklos pradinių klasių mokytoja Kristina Vaitiekūnienė pristatė pranešimą „mokyklos bendradarbiavimas su bažnyčia. Pranešimo pradžioje nuskambėjo asmeninė atsivertimo patirtis per programą „Eik į savo kambarėlį“. Prelegentė pasidalino praktine patirtimi apie mokinių dalyvavimą liturgijoje, apie mokyklos šventes kartu su parapijos bendruomene, nes mokykla yra parapijos bendruomenės dalis. Pagirtina praktika, kuomet parapijos žmonės meldžiasi už konkrečius mokyklos bendruomenės narius ir konkrečius mokyklos poreikius. Mokytoja paliudijo, kaip parapijos šeimų bendruomenė padėjo vienai šeimai išvengti skyrybų.
Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorė ses. Edita Šicaitė kalbėjo tema „Tėvų bendruomenės įtrauktis į misiją“. Ji pristatė Tėvų komiteto veiklą, kuri skatina kitų tėvų aktyvumą. Svarbus yra tėvų pavyzdys, pvz. kažkuris tėvas gimnazijai per metus padovanojo 100 val. savanorystės ir apie tai praneša. Tėvų komitetas turi ir atskiras veiklos grupes, kurias gali pasirinkti tėvai: renginių ir paramos, pasiruošimo stovykloms, stovyklavietės tvarkymo, rinkliavų grupės. Visame tame labai svarbus yra bendrystės laikas, kuriame tėvai atranda tarpusavio santykį. Tėvų komitetas kas savaitę leidžia naujienlaiškį, kuriame informuoja apie sielovadą, rekolekcijas tėvams, renginius ir kitus prasmingus susitikimus. Džiugu, kad dalis tėvų atkreipia į tai dėmesį ir dalyvauja.
Šiaulių jėzuitų mokyklos pradinių klasių mokytojos Austėja Pašviestytė ir Loreta Ubavičienė kalbėjo apie vaikų savirefleksiją. Jauni žmonės apibūdinami kaip pasitikintys savimi, kritiškai mąstantys, kūrybiški, bet priklausomi nuo technologijų... Mokykloje mokiniai dieną pradeda nuo „Ryto aušros“, kurioje gauna impulsą visai dienai, o „Vakaro žaroje“ įvertina, kas pavyko, o kas nepavyko, t. y. kas atnešė džiaugsmą, o kas liūdesį. Vaikai kalba ir apie tai, kurioje situacijoje jie tą dieną pajuto Dievo prisilietimą ir už tai nori padėkoti.
Klaipėdos miesto tikybos mokytojos Edita Raubaitė ir dr. Veronika Lileikienė pristatė „Klaipėdos miesto tikybos mokytojų metodinio būrelio veiklą vaikų ir jaunimo vertybių formavime“. Prelegentės pradėjo nuo jaunimo vertybių formavimo pristatymo Bažnyčios dokumentuose. Po to buvo pasidalinta konkrečiomis iniciatyvomis Klaipėdos mieste organizuojant vaikų šventes, skirtas šv. Kazimiero, šv. Juozapo, šv. Pranciškaus Asyžiečio garbei. Didelio dėmesio sulaukė su vilties dorybe susijusios šventės.
Telšių „Atžalyno“ progimnazijos direktorės pavaduotoja Jadvyga Dapšienė pristatė „Progimnazijos bendradarbiavimo su Bažnyčia“ patirtis. Prelegentė pristatė keletą galimybių: tikybos pamokos, religiniai renginiai ir savanorystė. Prelegentė kalbėjo apie Švč. Sakramento adoracijos įtaką mokinių religinei patirčiai. Per tai ugdomos mokinių moralinės vertybės, skatinamas bendruomeniškumas. Prelegentė labai vertina bendravimą su vienuolių saleziečių bendruomene, ypač su Piercarlo Manzo SDB.
Marijampolės marijonų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Irma Mockevičiūtė pasidalino patirtimi apie „Krikščioniškųjų vertybių ugdymą Marijampolės marijonų gimnazijoje“. Marijoniškojo ugdymo pagrindą sudaro pal. Jurgio Matulaičio patarimas padėti gerą pamatą. Krikščioniškasis ugdymas vyksta per pamokas, bendruomenės gyvenimą, per iniciatyvas, vertybių ugdymo dienas, gerumo iniciatyvas, Advento ir Gavėnios rekolekcijas.
Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokytojos Margarita Sachanevičienė ir Audronė Corrieia pristatė dar vis neįprastą „Dviejų lygiaverčių mokytojų modelį pradiniame ugdyme“ patirtį. Mokytojų skirtingumas veikia papildomumo principu. Tai aliuzija į šeimą, nes vaikas žino, kokiais klausimais kreiptis į mamą, o kuriais į tėtį. Mokyklos realybėje vieni vaikai kreipiasi į vieną mokytoją, o kiti – į kitą. Tai yra pasidalinta lyderystė. Nors mokytojos skirtingos, bet bendra misija, o tai yra dviguba dovana vaikams. Svarbiausi sprendimai būna priimami abiejų mokytojų.
Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos mokytoja Vilieta Juškienė pristatė pranešimą „Poetinis tekstas: variacijos baltųjų lelijų tema“. Prelegentė kalbėjo apie lelijos reikšmę krikščioniškoje ikonografijoje.
Šiaulių jėzuitų mokyklos ikimokyklinio ugdymo mokytoja Ignė Šimaitienė pristatė temą „Tikėjimo integravimas į dienos veiklas“. Ikimokykliniame ugdyme dar nėra tikybos pamokų, todėl Dievo „tema“ įpinama į dienos veiklas. Kartais tam pasitelkiamos Šventojo Rašto istorijos, kartais kasdienė patirtis reflektuojama Šventojo Rašto istorijos fone, pvz. pastebėjus, kad vaikai, valgydami trupina duona, pasakojama apie duonos padauginimo stebuklą ir apie tai, kad apaštalai pririnko dvylika pintinių trupinių... Vaikams tai daro įspūdį ir jie mažiau trupina duonos... Savo maldose vaikai dažniausiai neprašo Dievo, bet jam dėkoja. Ikimokyklinio ugdymo tikslas yra tai, kad vaikai augtų ne tik protu, bet ir širdimi.
Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos mokytoja Asta Buivydienė pristatė dvi sėkmės istorijas: skaitymo rytmečius ir Ateitininkų organizaciją. Mokiniai mielai skaito įvairius prasmingus tekstus. Mokykloje buvo skaitomi tekstai Advento metu ir kitomis progomis.
Didžiulio dėmesio nusipelno Ateitininkų organizacija, kurią pristatė prelegentė Asta Buivydienė. Paminėjusi apie ateitininkų principus bei struktūrą, ji kalbėjo ir apie ateitininkų akademijas, kurios ypač ugdo jaunus žmones. Prelegentė turi svajonę, kad ateitininkų kuopa įsikurtų kiekvienoje parapijoje, nes visur yra mokinių bei moksleivių, siekiančių didesnių dalykų.
Apibendrinant konferenciją Telšių vyskupas pasidžiaugė, kad katalikiško ugdymo vertę atranda vis daugiau mokyklų, todėl svarbu neužsidaryti savo kiaute, bet liudyti krikščioniškąsias vertybes.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
