Kronika

 

Klaipėdos dekanatas 2026 m. balandžio 26 d. minėjo Telšių vyskupijos Šimtmetį. Nuo pat ryto dekanato jaunimas – sutvirtinamieji rinkosi į Klaipėdos Sendvario progimnazijos salę, kurioje jaunuolius pasitiko Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, kunigai, katechetai bei savanoriai. Į šį nuotykį leidosi beveik tris šimtai jaunuolių.

Susitikimą, padedami savanorių, vedė Antanas Staniulis bei Andrius Kilius. Ankstų rytą atsikėlusius jaunuolius pažadino nuotaikingi žaidimai, po kurių sekė „Žinių patikrinimas“. Užduodant klausimus apie tikėjimą saldainiais buvo apdovanojami tie jaunuoliai, kurie pateikė teisingus atsakymus. Didžiulį interesą sukėlė bendraamžių liudijimai apie tikėjimo atradimą ir jo praktiką.

Pertraukos metu sutvirtinamieji ant lapelių rašė klausimus vyskupui, kurį pasisodino ant scenos ir kamantinėjo. Vyskupas tik dalį jų spėjo atsakyti. Tai rodo, jog jaunimas turi daug klausimų ir ieško tikėjimo gelmės, todėl būtina skirti dėmesio jaunimo balsui.

Po šio renginio jaunuoliai keliavo į Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčią, kurioje vyko Telšių vyskupijos Šimtmečio minėjimas Klaipėdos dekanate. Šv. Mišioms vadovavo jaunimui jau gerai pažįstamas vyskupas Algirdas. Džiugu, kad tarp garbingų svečių dalyvavo ir Klaipėdos liuteronų kunigas Reinholdas Moras.

Homilijoje vyskupas komentavo Kristaus žodžius: „Aš atėjau , kad žmonės turėtų gyvenimą, - kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10,10). Pristatydamas Kristų, kaip Gerąjį Ganytoją, vyskupas pabrėžė, jog ganytojas savąsias avis veda į geriausias ganyklas. Pasinaudodamas evangelijos paralelėmis, vyskupas priminė katalikišką Klaipėdos tapatybę: Klaipėdos miesto įkūrimo aktą 1252 metais pasirašė katalikų vyskupas Heinrichas. Tai šį miestą išskiria iš kitų, nes labai nedaug Europoje yra miestų, kurie būtų įkurti vyskupo. Nuo pat 13 a. mieste atsirado kelios katalikų bažnyčios, tačiau 16 a. viduryje įsigalėjo reformacija, o katalikų veikla buvo pristabdyta. Tik 18 a. katalikai gavo sklypą ir pasistatė medinę bažnytėlę, kurią 19 a. pakeitė mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia.

Telšių vyskupas išskyrė ir Klaipėdos krašto savitumą, nes 1926 m. Klaipėdos kraštui buvo sukurta prelatūra, kuri pradžioje buvo pavaldi Telšių vyskupijai, vėliau perduota Varmės vyskupijos jurisdikcijai, o po to vėl perduota Telšių vyskupijai. Tik 1991 m. Klaipėdos prelatūra buvo panaikinta, o jos teritorija pilnai integruota į Telšių vyskupiją.

Antrojo pasaulinio karo metais nukentėjo vienintelė Klaipėdoje buvusi Švč. Trejybės bažnyčia. Sovietai neleido jos atstatyti, o liekanas tiesiog nugriovė ir jos vietoje pastatė daugiabučius. Katalikams buvo atiduotas naudoti nedidelis buvusios protestantų atšakos – irvingenų bažnyčios pastatas.

Telšių vyskupas pabrėžė Klaipėdos katalikų tikėjimo liudijimą: negalėdami sutilpti į nedidelę bažnyčios patalpą, tikintieji stovėjo gatvėje ir meldėsi prie bažnyčios sienų. Tai buvo tikėjimo liudijimas ir parodymas, kad mums reikia Dievo.

Ne ką mažesnis tikėjimo liudijimas yra ir Taikos Karalienės bažnyčia, kuriai statyti buvo skirtas sklypas pelkėtoje vietovėje. Be jokio krano ir rankomis buvo kraunamos plytos, keliamos į aukštį ir mūrijamos sienos. Pastatas buvo greitai pastatytas, bet sovietai negalėjo to leisti ir jau baigtą statyti bažnyčią atėmė. Tik atgavus Lietuvai Nepriklausomybę, pastatas buvo grąžintas tikintiesiems.

Vyskupas homilijoje paminėjo dabartinę Bažnyčios padėtį Klaipėdoje. Mieste iškilo naujos bažnyčios, išsiplėtė katalikiška veikla ligoninėse, mokymo įstaigose, ypač universitete, kur veikia šv. Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centras, rengiantis dvasinio konsultavimo specialistus. Sielovadininkai – kunigai bei pasauliečiai darbuojasi policijos, priešgaisrinės apsaugos, pasienio apsaugos ir kitose struktūrose.

Svarbu padėti gerą pamatą jau nuo mažens. Džiugu, kad Klaipėdos Prano Mašioto progimnazija jau beveik trisdešimt metų vykdo katalikiško ugdymo programą ir taip prisideda prie krikščioniškos miesto ateities. Nelieka pamiršti ir seneliai, kuriais rūpinasi Taikos Karalienės globos namai. O ir tai, kad Marijos Taikos Karalienės bažnyčios bendruomenė, netelpanti savo veiklomis į turimas patalpas, iniciavo ir jau šiemet nori pradėti „Miesto angelas“ parapijos bendruomenės namų statybą, rodo, jog žmonės trokšta bendrystės, telkiasi savanorystei ir taip praturtina ne tik vienas kitą, bet ir Klaipėdos miestą.

2003 metais Nidoje pastatyta katalikų bažnyčia, kuri yra svarbi katalikiškai šio krašto tapatybei. Visa tai yra daroma dėl to, kad žmonės turėtų prasmingą gyvenimą, žvelgdami ne tik į žemę, bet pakeldami savo akis ir širdį taip pat link dangaus. Tokį patį troškimą bei pasiūlymą mums turi taip pat ir Dievas, kad mes turėtume gyvenimą, kad apsčiai jo turėtume.

Po šv. Mišių vyskupas Šimtmečio proga šv. Justino medaliu apdovanojo Klaipėdos miesto merą Arvydą Vaitkų. Meras savo ruožtu pasveikino vyskupiją, švenčiančią įkūrimo Šimtmetį, ir pabrėžė ypatingą Bažnyčios misiją telkti žmones bendruomeniškam veikimui.

Šventė persikėlė į kitas erdves, kuriose buvo apdovanoti Klaipėdos dekanato parapijoms nusipelnę žmonės. Jiems buvo padalinta Šimtmečio tortas. Baigdamas apdovanojimų Klaipėdos dekanate ceremoniją, Telšių vyskupas užtikrino, kad, turėdama tiek daug Dievui ir Bažnyčiai atsidavusių žmonių, Telšių vyskupija su viltimi žengia į antrąjį šimtmetį.

Evangelija pagal Joną 10, 1–10. Transliacija iš Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios. Telšių vyskupijos 100-mečio šventė. Iškilmingas šv. Mišias aukoja ir homiliją sako Telšių vyskupas A. Jurevičius.

Telšių vyskupijos kurijos informacija