Kronika
2026 metų rugsėjo 16-18 dienomis Freizinge (vok. Freising) vyko jubiliejinis trisdešimtasis RENOVABIS kongresas. Bavarijoje įsikūręs Freizingo miestas kartu su vyskupija nuo 2024 metų dar švenčia 1300 metų jubiliejų nuo vyskupo šv. Korbiniano atvykimo ir vyskupijos įkūrimo. Šv. Korbinianas buvo garsus dėl legendinės kelionės į Romą, kur jo mantą gabenusį gyvulį užpuolė lokys ir jį sudraskė. Įpykęs vyskupas subarė lokį ir, jį pabalnojęs, įsakė jam užimti arklio vietą. Taip lokys nešė vyskupo mantą net iki Romos... Nuo tol Freizinge klusnusis lokys tapo toks pat populiarus, kaip ir šv. Korbinianas.
Telšių vyskupiją kongrese atstovavo vysk. Algirdas Jurevičius, kun. Mindaugas Šlaustas, Telšių vyskupijos Caritas vadovė Jūratė Damanskienė ir Klaipėdos Taikos Karalienės parapijos Caritas vadovė Aurelija Lipskė. RENOVABIS šiemet jau parėmė du Telšių vyskupijos religinių bendruomenių teiktus projektus, tačiau ateityje siekiama bendradarbiavimą dar labiau išplėsti.
Lietuvių dalyvavimą kongrese papildė ses. Dalia Verbylė SJE, pravedusi seminarą apie nesmurtinį bendravimą, ir du RENOVABIS remiami studentai: kun. Linas Braukyla ir ses. Benedikta Aistė Cylikaitė SF. Kongrese dalyvavo atstovai iš 26 šalių.
Solidarumo su Rytų bei Vidurio Europa pagalbos fondas RENOVABIS kartu su Miuncheno – Freizingo vyskupija bei Freizingo miestu įkūrė „Dialogo“ premiją, skirtą organizacijoms, skatinančioms kultūrų, tautų bei asmenų susitikimus bei konstruktyvų dialogą. Pirmoji „Dialogo“ premija ir menininko Nika Bakhia (Sakartvelas) sukurtas apdovanojimas buvo įteiktas fondui iš Lenkijos „Krzyżowa“ už santarvės Europoje skatinimą. Nuo 1989 metų veikiantis fondas organizuoja edukacijas, susitikimus, seminarus ir jaunimo stovyklas, skirtas skatinti susitaikymą ir bendrystę tarp tautų, ypač tarp lenkų bei vokiečių. Pastaraisiais metais į fondo veiklos akiratį pateko ir ukrainiečiai, kurie taip pat aktyviai įsijungė į fondo organizuojamas akcijas.
Apdovanojimo suteikimo ceremonijoje, rugsėjo 16 dieną, kalbėjo Freizingo burmistrė Monika Schwind, RENOVABIS vadovas kun. prof. Thomas Schwartz, Miuncheno – Freisingo arkivyskupas kard. Reinhard Marx ir kiti.
Jubiliejinis kongresas buvo pašvęstas nepaprastai aktualiai temai – kaip nugalėti poliarizaciją ir susipriešinimą. Berlyno arkivyskupas Heiner Koch priminė apie poliarizacijos istoriją Berlyno pavyzdžiu. Arkivyskupas pradėjo nuo kultūrkampfo, nacių ideologijos, socialistinio ir kapitalistinio priešiškumo, kuris atvedė prie Berlyno sienos statybos... Visa tai pasitarnavo tik didesnei poliarizacijai, tačiau krikščionys ir Bažnyčia turi vidinę jėgą vienyti visuomenę. Prelegentas ragino pradėti nuo savęs pačių, atpažįstant, kiek mumyse yra to susipriešinimo ir siekti susitaikymo su Dievu, su artimu ir su savimi.
Dr. Regina Arant, atstovaujanti Bremeno tarptautinę socialinių mokslų aukštąją mokyklą, aptarė dabarties visuomenės nuotaikas ir kalbėjo apie susipriešinimą dėl krizių, karų, migracijos, ginklavimosi... Pandemija taip pat prisidėjo prie didesnio susipriešinimo. Gyventojų amžėjimas silpnina visuomenę ir prisideda prie poliarizacijos tarp kartų. Susipriešinusi visuomenė kuria sąmokslo teorijas ir skatina nepasitikėjimą institucijomis ir kitais žmonėmis. Žmonės jaučiasi nesaugūs.
Socialinių ryšių tyrimų centro atstovas iš Bratislavos (Slovakija) akcentavo pasitikėjimo svarbą. Jei žmonės pasitiki vienas kitu, pasitiki institucijomis, tuomet lengviau nugalėti sunkumus bei krizes. Visuomenę ištinka erozija tuomet, kai žmonės vienišėja ir nesijaučia saugūs. Greitas gyvenimo tempas visus gena ir neleidžia atsikvėpti. Išaugęs narcisizmas pasireiškia per norą save kuo dažniau pristatyti socialiniuose tinkluose ir surinkti daugiau patiktukų. Keliose Rytų Europos kraštuose buvo atliekamos apklausos, ką gyventojai rinktųsi – laisvę, ar saugumą? Du trečdaliai pasirinktų saugumą, aukodami valstybės nepriklausomybę. Ši tendencija ypač palanki galimiems okupantams. Visuomenė fragmentuojasi į modernias gentis, kurios tarpusavyje kovoja. Didėja atotrūkis tarp jaunos kartos ir vyresnių žmonių. Prelegentas kalbėjo apie laiko skyrimą tarpusavio susitikimams ir pokalbiams, kurie naikina vienišumą ir padeda nugalėti poliarizaciją. Tam puikiai pasitarnauja gyvas šeimos bendravimas prie bendro stalo, nes telefono ekranas santykių plyšio nepanaikina.
Kongreso dalyviai turėjo galimybę pasirinkti kelias temas ir dalyvauti podiumo diskusijose. Didelio susidomėjimo susilaukė dirbtinio intelekto (DI) tema – kelias į apokalipsę, ar naudingas instrumentas? Pastaruoju metu daugėja valstybių, reikalaujančių kiek pristabdyti DI vystymą, nes nepajėgiama suvokti ir sukontroliuoti DI veiklos. Tai buvo palyginta su stabdžiais automobilyje: jei reikia greičio, spaudžiamas akceleratorius, tačiau matant pavojų spaudžiamas stabdžių pedalas. DI atveju stabdžiai kol kas nebeveikia, o pats DI vis dažniau „išsivaduoja“ iš žmogiškos kontrolės ir sukelia sunkiai nuspėjamų pavojų, vedančių link didžiosios „avarijos“.
Kunigas Damir Stojić SDB iš Kroatijos dalijosi patirtimi apie tai, kaip jam pavyksta jaunimą iš gyvenimo online pakviesti į gyvą bendravimą offline. Buvo prisiminta pop. Leono XIV enciklika Magnifica humanitas ir kalbama apie teisingą santykį tarp žmogiško asmens ir informacinės mašinos (DI), kuri negali pakeisti bendravimo su kitu asmeniu. Kun. Damir vadovaujasi šv. Jono Bosko patarimais: jei vaikai žaidžia lauke, saleziečiai taip pat eina ir kartu su jais žaidžia tam, kad užmegztų santykį ir atvestų juos į Bažnyčią, supažindintu su Viešpačiu Kristumi. Tad ir kunigai šiandien eina į internetinę sielovadą, tarsi į „žaidimų aikštelę“, kurioje daug kas „žaidžia“. Bažnyčia eina ten, kur yra žmonės, nes santykiai yra svarbesni už algoritmus. Apaštalas Tomas buvo pakviestas paliesti Jėzaus žaizdas, tačiau per tai jis palietė patį Jėzų ir įtikėjo, t. y. nuo online perėjo prie offline, nuo sužeidimo prie asmens.
Bendraudami su DI sugeneruotu „draugu“ jauni žmonės atitrūksta nuo realybės. Sociologinės apklausos parodė, kad jaunuoliai daugiau laiko bendrauja su „draugu“, negu su šeimos nariais. DI yra didžiulis pataikūnas, todėl žmogus jaučiasi pripažintas ir patvirtintas savo nuostatose bei pažiūrose. Tuo DI prisideda prie dar didesnės visuomenės poliarizacijos, nes neskatina susitikimo ir skirtingų nuomonių dialogo, bet dar labiau skatina pažiūrų priešiškumą. Įžvelgdamos tame pavojų vis daugiau valstybių įveda draudimus ir apribojimus vaikams bei jaunuoliams naudotis socialiniais tinklais ir ieško būtų, kaip riboti pažeidžiamo amžiaus vaikų naudojimąsi internetu.
Diskusijose buvo kalbama apie Bažnyčios dalyvavimą visuomenės gyvenime. Tenka pripažinti, kad žmonės klauso Bažnyčios tuomet, kai jos požiūris žmonėms patinka ir nusisuka, kai nepatinka. Gal tai pataikūno DI palaikoma pozicija? Kalbėta apie Bažnyčios tikėtinumą, kuris kyla iš liudijimo. Jei esame autentiški, tai ir tuomet, kai darome klaidas ir tai pripažįstame, esame tikėtini.
Darbo grupėje apie įtraukiąją sielovada daug dėmesio buvo skirta neįgaliems asmenims. Neįgaliųjų įtraukimo į aktyvesnį Bažnyčios gyvenimą liudijo neįgaliojo vežimėlyje sėdinti moteris iš Serbijos ir visišką regėjimo negalią turintis vyras iš Albanijos. Negalios nepatyrusiems asmenims net minties nebuvo apie tai, su kokiais sunkumais Bažnyčioje susiduria neįgalūs asmenys. Pasidalinta patirtimi, kad įrengus bažnyčioje neįgaliesiems skirtą rampą padaugėjo jaunų šeimų, kurie su vaikų vežimėlyje esančiais mažyliais dažniau apsilanko pamaldose.
Pilną įspūdžių ir diskusijų dieną vainikavo šv. Mišios Freizingo katedroje, kurioms vadovavo kard. Mario Grech, atvykęs iš Vatikano, o pamokslą sakė arkivysk. Heiner Koch. Po Eucharistijos šventimo dvasininkai aplankė katedros kriptą, kurioje saugomos šv. Korbiniano relikvijos.
Kongreso darbas rugsėjo 18 d. prasidėjo dvasiniu impulsu, kurį paruošė ses. Judith Lobmayer SSND iš Vengrijos. Ji pristatė Švč. Mergelės Marijos paveikslą, kuriame Dievo Motina yra plačiai išskleidusi savo apsiaustą. Po juo globą randa valdovai ir elgetos, mokslininkai ir beraščiai, kilmingieji ir prastuoliai... Ses. Judith ragino ieškoti dvasinio pagrindo krikščioniškajame tikėjime, kad gebėtume pasipriešinti poliarizacijai.
Į sceną buvo pakviesti studentai, kuriems RENOVABIS skiria stipendijas studijuoti užsienyje. Kun. Linas ir ses. Benedikta Aistė padėkojo už suteiktą galimybę studijoms ir pasidalino savo įspūdžiais iš dalyvavimo kongreso diskusijose.
Įdomų pranešimą pristatė Vyskupų sinodo generalinis sekretorius kard. Mario Grech. Prelegentas kalbėjo apie tai, kaip Bažnyčios sinodinė patirtis gali padėti visuomenei stiprinti demokratiją ir nugalėti poliarizaciją. Pagarbus išklausymas kitos nuomonės praplečia požiūrį ir įgalina išeiti iš informacinio burbulo. Tai gimdo viltį nugalėti sunkumus, nes viltis yra ne tik asmeninis jausmas, bet ir kolektyvinė nuostata. Visuomenė taip pat gali būti vilties nešėja. Prelegentas ragino vystyti kritinį mąstymą, paremtą tvirtomis vertybėmis. „Mes sukursime tvirtą ir gilią demokratiją, jei suteiksime galimybę pasisakyti silpniausiems visuomenės nariams. Svarbu pripažinti, kad niekas nėra toks vargšas, kad neturėtų kuo pasidalinti, ir niekas nėra toks turtingas, kad negebėtų priimti jam siūlomos dovanos. Sinodinė kultūra gali praturtinti ir remti demokratinę visuomenės sąrangą“ - kalbėjo kard. Mario Grech.
Pabaigos podiumo diskusijoje apie sutarimą visuomenėje ir atsakomybę dalyvavo kard. Mario Grech (Vatikanas), Caritas Internationalis atstovė Anahit Mkhoyan (Armėnija), Prishtina burmistras Perparim Rama (Kosovas) ir politikas Volker Ullrich (Vokietija). Diskusijoje buvo sutariama dėl demokratijos ribotumo: demokratijoje svarbu, kad ne tik dauguma pareikštų savo nuomonę, bet kad būtų išklausyti ir visuomenės pakraščiai. Taip ugdomas pripažinimas, kad pašnekovas taip pat gali būti teisus. Dar Aristotelis pripažino, kad demokratija yra svarbi, bet tai nėra geriausia sistema. Remiantis demokratija istorijoje buvo padaryta daug klaidų ir net nusikaltimų. Svarbu įtraukti į visuomenės gyvenimą pakraščiuose esančius žmones.
Pastaruoju metu Vokietijos politinis gyvenimas yra pažymėtas nerimo, kad kai kuriose žemėse didelio palaikymo susilaukia kraštutines pažiūras atstovaujanti AfD partija. Įdomu ir tai, kad tose žemėse, kur yra stipri Katalikų Bažnyčia ir stiprios parapijų bendruomenės, ten ši partija neturi ženklesnio palaikymo. Neseniai įvykę rinkimai Saksonijos Anhalto žemėje parodė didžiulį AfD populiarumą, nes ten katalikų tėra tik 3 procentai...
Bažnyčia kaip organizacija yra apolitiška, nes vienija įvairioms politinėms partijoms priklausančius žmones, tačiau Bažnyčios nariai pasauliečiai raginami būti aktyvūs politikoje ir vadovautis krikščioniškomis vertybėmis. Bažnyčia gali tapti platforma, kurioje pradžią gali įgauti ir visuomenės transformacijos procesai. Svarbu vystyti gebėjimus ne tik vykdyti misiją, bet ir lydėti procesus. Neužtenka vien tik išklausyti kitus, bet reikia turėti viziją, ko mes siekiame ir kaip norime pasiekti sutarimą.
RENOVABIS vadovas kun. prof. Thomas Schwartz apibendrino kongreso darbą ir pažymėjo, jog kongresas baigėsi, bet jo paskleistos idėjos nesibaigia, todėl pakvietė apie tai toliau diskutuoti savo bendruomenėse. Ten, kur gerai sugyvenama, ten žmonės jaučiasi saugesni ir sveikesni. Be sutarimo visuomenė subyra į modernias viena prieš kitą kovojančias gentis. Suteiktas palaiminimas įgalino sėti sugyvenimo ir bendrystės sėklas savo aplinkoje.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
Nuotr. Algirdas Jurevičius, Mindaugas Šlaustas, Linas Braukyla, Jūratė Damanskienė
