Kronika
Telšių vyskupijos teritorijoje – Šilalėje ir Mažeikiuose yra dvi bažnyčios, turinčios šv. Pranciškaus Asyžiečio titulą. 2026 m. spalio 4 d. šiose bažnyčiose buvo iškilmingai paminėtos šv. Pranciškaus iškeliavimo į dangiškojo Tėvo namus 800-osios metinės.
Šilalės bažnyčioje pamaldoms vadovavo pranciškonas Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Homilijoje ganytojas kalbėjo apie šv. Pranciškaus atsivertimą, po kurio šventasis troško ne kaip nors simboliškai, bet tikroviškai išgyventi Kristaus slėpinius. Tai paskatino jį 1223 m. Grečio vietovėje įrengti gyvą Betliejų ir parodyti Dievo paprastumą, nes vietoj rūmų Viešpats pasirinko gimti mėšlu dvokiančiame tvarte. Kalėdų laikotarpyje lankydami bažnyčiose įrengtas prakartėles pajuskime tą didžiulį Dievo tapimo žmogumi slėpinį.
Šv. Pranciškus padeda šiandieniniam žmogui atrasti teisingą santykį su gamta. „Saulės giesmėje“ jis kūrinijai ir gamtos reiškiniams nepriskyrė jokių dieviškų savybių, bet parodė, kaip visa kūrinija tarnauja apreikšdama savo Kūrėją – Dievą. Mirtį šv. Pranciškus priėmė ne kaip baubą ar grėsmingą giltinę su dalgiu, bet kaip sesę, kuri palydi į Tėvo namus. Vysk. Linas priminė istoriją iš paskutiniųjų šventojo popiežiaus Jono XXIII (1881-1963) dienų. Į popiežiaus kambarį įėjęs jo sekretorius pranešė apie sunkią popiežiaus ligą ir laukiančią mirtį. Humoro nestokojantis popiežius nušvito ir atsakė: „Visuomet atėjęs man pasakodavai liūdnas žinias apie problemas Bažnyčioje, o šiandien man pasakei linksmą žinią, kad netrukus susitiksiu su Viešpačiu!“ Svarbu net mirties patale mokytis iš šv. Pranciškaus ir neprarasti giedrumo dvasios.
Gražus rudeniškas oras leido įvykti eucharistinei procesijai, po kurios vysk. Linas parapijos namuose susitiko su Šilalės parapijos aktyvu. Klebonas Virgilijus Poškus surengė improvizuotą pokalbį su vyskupu apie Bažnyčios Lietuvoje aktualijas. Parapijiečiai galėjo užduoti klausimus vyskupui ir įsijungti į gyvą diskusiją. Šv. Pranciškus padarė stebuklą, nes to dar Šilalės parapijoje nebuvo!
Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje pamaldoms vadovavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Šv. Mišių pradžioje ganytojas palaimino šv. Pranciškaus Asyžiečio garbei skirtą procesijos vėliavą.
Homilijoje vyskupas kalbėjo apie šv. Pranciškaus ir Mažeikių miesto dvasinį ryšį: „Mažeikiai dar XX a. pradžioje turėjo nedidelę medinę šv. Pranciškaus titulo bažnyčią, tačiau karo ir pokario įvykiai neleido jai išlikti. Susidarius palankioms sąlygoms, iškilo ši didinga šventojo garbei skirta nauja bažnyčia. Visi žinome problemas, kurios buvo atsiradusios dėl stogo. Ačiū jums, kad elgėtės panašiai, kaip šv. Pranciškus, ėmėtės darbų ir jau dabar beveik baigiate stogo remontą. Tačiau dirbant šiuos darbus taip pat yra reikalinga tam tikra transformacija, kuri įvyko šv. Pranciškaus širdyje: nuo bažnyčios sienų, nuo plytų ir nuo stogo reikia pereiti prie gyvosios Dievo Bažnyčios, prie žmonių, kurie alksta ir trokšta Dievo žodžio, įkvepiančio viltį ir suteikiančio gyvenimui kryptį link dangaus.
Būtent tai pasirinko Pranciškus tuomet, kai atsisakė tėvo turtų, apsivilko paprastą maišą tarsi abitą ir susijuosė virve. – Tokia buvo didžiulio pranciškonų vienuolyno pradžia. Mes matome, kaip žmogaus paprastumas užkariauja žmonių širdys: ne titulai, ne turtai, ne išskirtinės vietos aukštuomenėje, bet paprastas žmogiškas paprastumas ir atvirumas Dievo veikimui.“
Pranciškonų pasauliečių bendruomenė atnaujino savo pažadus, o jaunimas atnešė atnašas prie altoriaus. Iškilmingas šv. Mišias vainikavo eucharistinė procesija ir džiaugsmas dėl šv. Pranciškaus misijos tuomet ir dabar. Vysk. Algirdas kalbėjo: „šiandien, kuomet minime 800-ąsias išėjimo į geresnį pasaulį metines, neapsiverčia liežuvis pasakyti, kad čia mes kalbame apie šv. Pranciškaus mirtį. To negali būti, nes „Saulės giesmėje“ jis „mirtį“ pavadino „sese“, kuri leis jam veidas į veidą susitikti Viešpatį. Prieš jūsų akis yra paveikslas, vaizduojantis šventojo mirtį. Nors kūnas be gyvybės ženklų guli ant žemės, bet siela džiaugsmingai sutinkama danguje angelų su muzikos instrumentais rankose. Linkiu kiekvienam tokio džiaugsmingo įėjimo į dangų!”
Po šv. Mišių Mažeikių merė Rūta Matulaitienė įteikė vyskupui Mažeikių rajono tarybos sprendimą ir jį pagrindžiantį savo prašymą, kad šv. Pranciškus Asyžietis būtų paskelbtas Mažeikių miesto globėju. Remiantis Dievo kulto ir sakramentų drausmės dikasterijos nustatyta tvarka, Telšių vyskupas artimiausiu metu kreipsis į Vatikaną, prašydamas paskirti šv. Pranciškų Asyžietį Mažeikių miesto globėju.
Atlaidų dalyviai apžiūrėjo dvi parodas: viena jų pristatė šv. Pranciškų vaikų akimis, o kita – istorines nuotraukas apie pirmąją medinę šv. Pranciškaus bažnyčią Mažeikiuose. Prie bažnyčios maldininkų laukė karšta sriuba, gyvas bendravimas ir atlaidų tortai, kuriuos dosniai dalino parapijos vikaras kun. Zenonas.
Telšių vyskupijos kurijos informacija
Nuotr. Vestos Vitkutės ir Birutės Šneideraitienės
