į pirmą puslapį

Kronika

TELŠIŲ VYSKUPIJOS GANYTOJŲ VELYKINIS ŽODIS 2016
Paskelbta: 2015-04-01 12:34:40

Mieli Broliai Seserys, Žemaičių Žemės Krikščionys,

Šiais neramiais laikais, įtampų, konfliktų perpildytais laikais švenčiame Kristaus Kančios, Mirties ir Prisikėlimo šventę. Ne tik prisimename šiuos seniai buvusius įvykius, bet ir išgyvenantys tuos įvykius kaip liečiančius kiekvieną iš mūsų. Dauguma iš Jūsų Kristaus Prisikėlimo šventę švenčiate ne tik mūsų krašto bažnyčiose, bet ir savo šeimų, krikščioniškų šeimų namuose. Linkime Jums visiems palaimingų, tikrai krikščioniškų švenčių, paliekančių gilius pėdsakus mūsų širdyse bei visame tolimesniame mūsų gyvenime!

Krikščioniškas pasaulis švenčia Velykas kaip šventąjį Tridienį – nuo Didžiojo Ketvirtadienio Vakaro iki Velykų vakaro. Mūsų liturginiame kalendoriaus nurodymuose, kaip turi būti švenčiamos Velykos, rašoma: „Kristus atpirko žmones ir tobulai pagarbino Dievą labiausiai savo velykine paslaptimi, mirtimi sunaikindamas mūsų mirtį ir prisikėlimu grąžindamas mums gyvenimą. Todėl velykinis Kristaus Kančios ir Prisikėlimo tridienis yra visų liturginių metų vainikas. Kas yra sekmadieniais savaitėje, tas Velykų iškilmė liturginiuose metuose. Velykinis Viešpaties Kančios ir Prisikėlimo tridienis prasideda vakarinėmis Didžiojo ketvirtadienio Mišiomis ir baigiasi Velykų sekmadienio Vakarine“.

Didžiojo Ketvirtadienio Vakarą pradedame švęsti Velykas vadinamomis Paskutinės Vakarienės Šv. Mišiomis, kuriose prisimename Eucharistijos – Viešpaties Eucharistinės puotos – Šv. Mišių įsteigimą. Visi esame dalyvavę toje puotoje dažnai, ne tik Velykose, bet ir kas sekmadienį ir didžiųjų švenčių Šv. Mišiose. Tai Viešpaties paruošta ir dovanota Eucharistinė puota, kurioje Jis save – savo kūną ir Kraują – atiduoda mums kaip dvasinės stiprybės maistą.

Kiekvienose Šv. Mišiose girdime kunigo tariamus konsekracijos žodžius, kuriais mums pristatoma Viešpaties mums dovanota Eucharistinė Velykinė Puota: „Tą naktį, kurią turėjo būti išduotas, jis paėmė duoną, tau dėkodamas, laimino, laužė ir davė savo mokiniams tardamas: „imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Lygiai taip po vakarienės, jis, paėmęs taurę vyno, vėl tau dėkodamas, laimino ir davė mokiniams, tardamas: imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai yra taurė naujosios ir amžinosios sandoros, mano kraujo, kuris už jus išliejamas nuodėmės atleisti. Tai darykite mano atminimui“.

Taip Šv. Mišiomis pradedamas švęsti ne tik Velykų tridienis, bet ir kartu Velykų oktava, t.y. aštuondienis.

Velykų oktavoje trečiadienio Šv. Mišiose skaitoma Evangelijos ištrauka apie įvykį Emaus miestelyje Jėzaus prisikėlimo dieną. Du Jėzaus mokiniai, bijodami Jėzaus priešų represijų, kai iš kapo dingo priešų nužudyto Jėzaus kūnas... Kas žino, ką tie Jėzaus priešai sugalvos? Du mokiniai nutarė pabėgti iš Jeruzalės ir pasislėpti Emaus miestelyje. Juos pasivijo Prisikėlęs Jėzus, jie Jo nepažino... Negalimas dalykas, kad Jėzus būtų gyvas. Per daug žiauriai nukankintas... Pakeleivis toks malonus. Besibaigiant kelionei jie pakvietė apsistoti nakčiai jų namuose. Bevakarieniaujant Jis paėmė paplotėlį duonos ir pradėjo tas pačias apeigas, kokia Jėzus jau buvo atlikęs paskutinės Vakarienės metu, įsteigdamas Šv. Mišias – Eucharistinę Velykinę Puotą.

Taip Jo paskutiniųjų žemėje Velykų šventimo pradžia ir pabaiga buvo pažymėta ta realia dvasine puota – Eucharistija - Šv. Mišiomis.

Tarpas tarp šių įvykių buvo pažymėtas kitu Jėzaus kvietimu į jo pilnai žemiškas Velykines puotas: Velykų rytą prie Jėzaus kapo atėjusioms moterims Jėzus pasako: „Nebijokite, eikite ir pasakykite mano broliams (mokiniams), kad keliautų į Galilėją; ten jie mane, nugalėjusį mirtį, pamatys...“. Kaip tas Prisikėlusio Jėzaus susitikimas įvyko, pasakoja to įvykio dalyvis apaštalas ir evangelistas Jonas.

Nukeliavę į Galilėją prie Genezareto ežero, apaštalai išsiruošė žvejoti, tačiau visą naktį žvejoję jie nieko nesugavo. Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Mokiniai Jo nepažino . Jėzus jiems tarė: „Ar neturite ko valgyti?“ Jie atsakė: – „ne“. Jis tarė: „užmeskite tinklą ir pagausite“. Jie užmetė ir jau nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės... Išlipę į krantą jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos . Jėzus jiems tarė: „atneškite, ką tik pagautų žuvų“... Jas iškepus Jėzus pakvietė „eikite šen pusryčių“. Jėzus priėjo, padalijo jiems ir duonos ir taipogi žuvies – tai buvo antroji kitos rūšies Jėzaus ir Jo mokinių Velykinė puota – broliška agapė. Ir į tokią puotą Viešpats kviečia visų laikų savo mokinius, taigi ir mus.

Puotaukime ir linksminkimės, mirtis nugalėta!

Dvi Velykinės puotos – Velykų įvykių pradžioje Eucharistinė puota – Komunija Šv. Mišiose ir bažnyčioje, ir antroji broliška blaivi velykinė puota agapė – krikščionių namuose, krikščioniškose šeimose.

Tarp jų išsiskleidžia visa Velykų šventė. Dvi skirtingos Velykinės puotos abi svarbios ir reikšmingos! Abi turi svarbią vietą Velykų šventime. Jos abi mums padeda džiaugsmingai išgyventi, patirti Mirties Nugalėtojo artumą ir meilę mums kiekvienam. Normaliai jos turėtų rasti svarbią vietą kasmetiniam mūsų Velykų šventime.

Dėl išorinių, nuo mūsų nepriklausomų priežasčių gali nebūti galimybių tas dvi velykines puotas išoriškai turėti, jose sudalyvauti. Bet dvasiškai Velykas švęsti galime net ir sunkiausiomis aplinkybėmis, jei tik norime, jei tik kažką kilnaus planuojame ir darome. Apie sunkiom sąlygom tokią Velykų šventimo galimybę pasakoja savo prisiminimuose vienas sovietinių laikų politkalinys (Vincas Seliokas):

1953 m. Velykas Lukiškių kalėjime Velykas šventė du politkaliniai, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto buvę dėstytojai, ateitininkai, vienas jų tuos prisiminimus aprašęs Vincas Seliokas ir kitas  dabartinio Telšių vyskupo Jono Borutos tėvelis taip pat Jonas.

„Pavasarėjant, kai visi ėmėme laukti didžiosios šv. Velykų šventės, vieną dieną pro nusisukusio prižiūrėtojo kojas į mano aptvarą įkrito duona aplipintas šakaliukas su sutartiniu skaičiumi, dar pogrindyje ženklinusiu Joną B. Turėdamas mažytį grafito gabalėlį, nutaikęs akimirką, kai manęs irgi nestebi prižiūrėtojas, tame pačiame šakaliuke įbrėžiau savo pogrindinį šifrą ir švystelėjau šakaliuką per sieną atgal. Kitą dieną vėl tokiu pat būdu atskriejo mažas, ant rūkomojo popieriaus parašytas laiškelis, kuriame Jonas Boruta pranešė, kad po poros dienų, šv. Velykų išvakarėse, laukčiau taip pat per tvorą permestos dovanėlės, nes jis ką tik gavo savo žmonos Zinos šventėms perduotą siuntinį. Didįjį Šeštadienį iš tiesų pasivaikščiojimo metu iš gretimo kiemelio atskriejo ir prie mano kojų nukrito į medžiagos skiautę suvyniotas siuntinėlis, kurį vėliau, jau kameroje išvyniojęs radau nemažą gabalą gardaus šventinio apkepo...

1953-ųjų balandžio 4-ąją, auštant šv. Velykų rytui ryžausi nepaisyti griežtų draudimų ir uždažytame lango stikle slapta prakrapštyti nors mažą plyšelį, kad pamatyčiau bent vienos Vilniaus bažnyčios bokštus. Slėpdamasis nuo prižiūrėtojų, žvilgčiojančių per kameros stebėjimo akutę, įtempęs klausą vogčiomis įvykdžiau savo sumanymą ir nustebau: virš tebesnaudžiančio miesto stogų tolumoje skaisčiai tarsi auksiniai spindėjo saulėtekio spindulių nutvieksti kažkurios bažnyčios kryžiai... Šis reginys mane tiesiog pribloškė, nejučiomis nuteikė maldai ir sutvirtino tikėjimą, jog gėris ir grožis tikrai nenugalimi, jie Dievo pasaulyje viešpatauja ir viešpataus amžinai... Pasimeldžiau už savo vaikus, žmoną, visus savuosius, net nepažįstamus kenčiančius žmones, pašnabždomis sugiedojau „Linksma diena mums prašvito“ ir pasijutau, tarsi iš naujo gimęs. Susiradęs slaptavietėje išsaugotą šventinę Jono B. ir jo žmonos Zinos dovanėlę, ją kramsnodamas mąsčiau apie savo šeimą... Šventės dieną ypač maudė širdį, kad esu atskirtas nuo savųjų, nežinojau, kaip jie ten, tolimoje Rusijoje gyvena, ar turi bent ko pavalgyti... Į tuos tada man nerimą kėlusius klausimus atsakymą gavau negreitai, tačiau paaiškėjo, kad per 1953-iųjų šv. Velykas žmona, su vaikais Sibiro tremtyje nebadavo: kartu su širdinga biržiečių šeima švenčių išvakarėse žmona nusipirko porą kilogramų nedidelių lyg slyvaitės bulvių, tad ant vaišių stalo buvo net du patiekalai – su lupenomis išvirtų bulvių ir druskos joms pasūdyti...

Po šv. Velykų, orui atšilus, mums vis dėlto kartais leisdavo pravėdinti kamerą, šiek tiek praverti langą, tačiau artintis prie jo buvo griežtai draudžiama. Mes ilgėjomės laisvės, troškome pabraidžioti sužaliavusiomis pievomis, miškų takais, paklausyti atbundančios gamtos garsų. Matyt, tokio gamtos ilgesio kamuojamas Jonas B. kartą ant palangės nutūpusiam pulkeliui žvirblių pabėrė saujelę trupinių, tačiau už tokią neregėtą savivalę turėjo keliauti į karcerį ir net penkias paras gulėti ant drėgnų betoninių grindų, misti vien duona ir vandeniu... Panašiai kaip Jonas B. pasielgiau ir aš; pasivaikščiojimo metu radęs nusilpusią, nepaskrendančią bitę, slapčia įsimečiau į kepurę ir atsinešiau į savo kamerą. Kelias paras džiaugiausi tuo gyvu padarėliu, ištirpinęs keletą kruopelyčių cukraus jį maitinau, mėginau sustiprinti, tačiau vargšė bitutė, matyt, buvo jau per daug nusilpusi, tad nebeatsigavo ir aš vėl likau vienas...“

Mieli Broliai, Seserys ir šiais neramumų ir dvasinio pasimetimo laikais būkime išradingi kaip kasmet dvasingai ir palaimingai atšvęsti Velykas. Visiems Jums linkime dvasiniai turtingų draugyste su mirties Nugalėtoju Kristumi nušviestų Velykų Švenčių! Aleliuja!

Telšių Vyskupas Ordinaras Jonas BORUTA SJ

Telšių Vyskupo Augziliaras Linas VODOPJANOVAS OFM

aukštyn
TELŠIŲ VYSKUPIJOS KURIJOS REKVIZITAI: Pavadinimas/Beneficiary Account Name: Telšių vyskupijos kurija
Sąskaitos numeris/Beneficiary Account Number: LT73 4010 0428 0001 1641
JA kodas/Beneficiary code: 191270864
Adresas/Beneficiary Address: Katedros a. 5, LT-87131, Telšiai, Lithuania
Banko pavadinimas/Bank Name: LUMINOR bank
Banko SWIFT kodas/Bank SWIFT code: AGBLLT2X
Banko adresas/Bank address: Konstitucijos pr. 21A, LT-03601 Vilnius, Lithuania

 



Sekite mus: