Klaipėdos dekanatas

Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapija

Dvasininkai

Klebonas relig. m. mgr. Mindaugas ŠLAUSTAS
1978 04 16 ▪ 2003 05 18 ▪ 2019 07 11
Rumpiškės g. 6, 91131 Klaipėda, tel. (46) 41 01 20,
Mob. +370 612 74547, el. p.

Vikaras relig. m. mgr., teol. dr. Andrius VAITKEVIČIUS
1980 09 19 ▪ 2005 08 21 ▪ 2015 08 17
Vyskupijos šeimos centro vicedirektorius; Klaipėdos miesto šeimos centro direktorius
Rumpiškės g. 6, 91131 Klaipėda, mob. +370 616 42383
El. p.

Vikaras relig. m. mgr. Rolandas KAZLAUSKAS
1986 11 11 ▪ 2016 06 01 ▪ 2018 07 11
Mob. +370 653 33224, el. p.

Vikaras relig. m. mgr. Tadas ŠEPUTIS
1980 03 06 ▪ 2005 06 01 ▪ 2023 08 28
Mob. +370 616 42381, el. p.

Rezidentas Ferdinandas ŽILYS
1949 12 18 ▪ 1976 05 30 ▪ 2007 01 30
Mob. +370 650 79281

Aptarnauja Klaipėdos universitetinės ligoninės Švč. Mergelės Marijos Gimimo koplyčią.

Pamaldos

• Šv. Mišios
  Sekmadieniais: 8, 9, 10 (jaunimo), 12, 18 val.
  Šiokiadieniais: 8, 18 val.
  Šeštadieniais: 8, 9 (pagal susitarimą), 10 (pagal susitarimą), 18 val.
  Jakų maldos kambaryje paskutinįjį mėnesio šeštadienį 11 val.
  Parapijos Caritas senelių namuose pirmąjį mėnesio penktadienį 10 val.
• Išpažinčių klausoma: 15 min. prieš šv. Mišias, o sekmadienį šv. Mišių metu bažnyčioje.
• Švč. Sakramento adoracija kiekvieną ketvirtadienį 18.30–19.15 val., kiekvieną sekmadienį 11.30–12 val.
• Gavėnios metu
  Kryžiaus kelio pamaldos sekmadieniais 11.30 val., penktadieniais 17.30 val.
  „Graudūs verksmai“ giedami sekmadieniais 7.30 val.
• Gegužinės pamaldos sekmadieniais 11.30 val., kitomis dienomis 17.30 val.
• Birželinės pamaldos sekmadieniais 11.30 val., kitomis dienomis 17.30 val.
• Rožinis spalio mėn. sekmadieniais 11.30 val., kitomis dienomis 17.30 val.
• Žemaičių Kalvarijos Kalnai giedami gavėnios penktadieniais 15 val.
• Marijos valandos (Rarotos) advento sekmadieniais 7.30 val.

Atlaidai ir šventės

Švč. Mergelės Marijos Karalienės – rugpjūčio 22 d. (keliami į sekmadienį)
Šv. Jono Krikštytojo – birželio 24 d.
Švč. Kūdikėlio Jėzaus Teresės – spalio 1d. (keliami į sekmadienį)
III advento sekmadienio atlaidai
IV gavėnios sekmadienio atlaidai

Parapijos teritorija

Palei Danės upę nuo žiočių iki Klemiškės g., Klemiškės gatve ir keliu į Jokųbavą iki upeliuko, palei upelio vagą pasroviui iki tilto per kelią Jakai-Dovilai, Laukais iki Lipkių g., keliu Klaipėda-Šilutė iki Jakų žiedo, Vilniauspl., Baltijos pr., palei Kuršių Marias iki Danės žiočių.

Dėkojame už aukas ir paramą

Pavadinimas Marijos Taikos Karalienės parapija
Adresas Rumpiškės g. 6, 91131 Klaipėda
Juridinio asmens kodas 190768050
Bankas Swedbank
A. s. LT67 7300 0100 0232 8208

Apie bažnyčią ir parapiją

Prasidėjus N. Chruščiovo „atlydžio“ laikotarpiui, 1956 m. buvo duotas leidimas statyti naują bažnyčią Klaipėdoje. Miesto komiteto sprendimu Klaipėdos katalikų bendruomenei buvo perduotas užmiestyje, Rumpiškės gatvėje, esantis 1 ha pelkėtas žemės plotas.

Tikinčiųjų surinktos nemažos aukos bei savanoriškas darbas lėmė sparčią statybų eigą. Pirmiausiai reikėjo užpilti pelkėtas vietoves. Taigi klaipėdiečiai per kelias savaites pelkę užpylė, sunkvežimiais veždami žemes ir griuvėsių atliekas. Užpylus pelkes, prasidėjo statybos darbai. Bažnyčia buvo statoma pagal architekto Juozo Baltrėno projektą. Numatyta klasikiniais elementais dekoruota modernaus stiliaus trinavė bažnyčia su 70 metrų aukščio bokštu.

1957 m. birželio 30 d. surengtos didelės bažnyčios kertinio akmens pašventinimo iškilmės. Tuomet buvo paskelbtas bažnyčios statymo aktas. Šių iškilmių metu jauniesiems katalikams suteiktas Sutvirtinimo sakramentas.

Po šios iškilmingos dienos prasidėjo intensyvūs statymo darbai. Statybai sukojo ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje gyvenantys žmonės. Per tris metus tikintieji už suaukotas lėšas pastatė 63 metrų ilgio ir 25 metrų pločio bažnyčią. Pastatas iš lauko pusės buvo padengtas granitiniu tinku, jo priekį puošė 2,8 m. aukščio Marijos Taikos Karalienės statula. Taigi 1960 m. vasarą statymo darbai buvo užbaigti, o per Žolinę numatytos bažnyčios šventinimo iškilmės, tačiau tikinčiųjų viltims nebuvo lemta išsipildyti: Marijos Taikos Karalienės bažnyčios taip ir nebuvo leista atidaryti.

Pretekstu ją atimti tapo valdžios organizuotas statytojų teismas. Bažnyčios statytojai buvo apkaltinti kyšininkavimu, spekuliavimu statybinėmis medžiagomis, valstybinių lėšų grobstymu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, spekuliavimu valiuta ir pripažinti kaltais. Didžiausią bausmę gavo buvęs jos klebonas kun. L. Povilionis (8 metai laisvės atėmimo, konfiskuojant turtą). Kun. B. Burneikis buvo nuteistas 6 metams.

Nepaisant tikinčiųjų prieštaravimų, 1962 m. prasidėjo bažnyčios griovimo darbai. Atimtas pastatas buvo aptvertas aukšta tvora, kuri turėjo saugoti šventovę nuo smalsuolių akių. Visi bažnyčios vidaus įrengimai buvo be gailesčio naikinami. Tais pačiais metais šis pastatas buvo perduotas „Lietuvos SSR Liaudies Filharmonijai“. Jame įkurtas šios įstaigos filialas.

Taigi nuo 1960 m. iki 1988 m. dėl sovietų antibažnytinės politikos tikintieji negalėjo naudotis Marijos Taikos Karalienės bažnyčia, tačiau nuo 1979 m. pastebimi itin aktyvūs dvasininkijos ir tikinčiųjų veiksmai, siekiant bažnyčią susigrąžinti. Iš viso apie 20 kartų tikintieji kreipėsi į valdžios atstovus, prašydami jiems sugrąžinti maldos namus. Peticijos, prašymai buvo siunčiami į įvairias valdžios institucijas. Nuo 1981 m. katalikai juos pradėjo įteikinėti tiesiai valdžiai į rankas. Tam buvo suorganizuota dešimt kelionių į Maskvą. Pirmasis prašymas išsiųstas dar 1972 m., o paskutinis – 1987 m. pradžioje. Visi prašymai buvo pasirašinėjami ne tik Klaipėdos miesto, bet ir aplinkinių kraštų tikinčiųjų. Didžiausią parašų skaičių (148,149 parašai) pavyko surinkti 1979 m. liepos 1 d. Parašų rinkėjai tapo opozicinės veiklos dalyviais. Jie buvo persekiojami KGB struktūros.

Antra Klaipėdos miesto katalikų religinė bendruomenė buvo įregistruota 1988 m. liepos 20 d. Dar neatgauta bažnyčia jau turėjo ir savo kleboną. 1988 m. gegužės 31 d. kun. B. Burneikis Telšių vyskupo buvo paskirtas dar nesugrąžintos tikintiesiems Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonu ir dekanu. 1988 m. lapkričio 24 d. filharmonija surengė paskutinį koncertą, o lapkričio 25 d. koncertų salė jau buvo paruošta tos dienos vakarinėms šv. Mišioms. Iškilmingas šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Antanas Vaičius kartu su Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonu Bronislovu Burneikiu ir Klaipėdos dekanato kunigais. Netrukus prasidėjo intensyvūs atstatymo darbai.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios raidos istorija sudėtinga. Susidūrusi su stipriomis represinėmis jėgomis, realiai ji pradėjo funkcionuoti tik praėjus maždaug trisdešimčiai metų nuo pastatymo. Ir vis dėlto ne veltui bažnyčia buvo pradėta statyti, ne veltui buvo rengiami „žygiai“ jai gelbėti. Bažnyčia kuria savo naują veiklos etapą. Neapvildama savo statytojų lūkesčių, ji tapo vienais gražiausių Klaipėdos miesto katalikų maldos namų.